Vasario 22 d. 17.15 val. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos konferencijų salėje – naujos knygų serijos „Kultūros studijos Panevėžyje” sutiktuvės. Renginyje bus pristatyti du pirmi leidiniai – apie kalbininkus Joną Jablonskį ir Petrą Būtėną.

Vakare dalyvaus knygų sudarytoja, redaktorė ir leidėja Lionė Lapinskienė (komunikacijos centras „Kalba. Knyga. Kūryba”), Greta Kėvelaitienė (G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka), dr. Arvydas Vidžiūnas, Kęstutis Vaičiūnas (Vilniaus zanavykų bendrija), Vilija Raubienė (Panevėžio kolegija), Kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas, Švietimo centro direktorė Asta Malčiauskienė.

„Kultūros studijos Panevėžyje” – nauja knygų serija, kurią, pažymint išskirtinių asmenybių jubiliejus, numatoma tęsti. Pirmas leidinys parengtas J. Jablonskio 160-ųjų gimimo metinių proga. Tai įdomus ir naujas 11 autorių žvilgsnis į kalbininko kūrybinį palikimą, atskirus gyvenimo etapus – nuo filologijos studijų Maskvos universitete iki profesorystės Kauno universitete.

„J. Jablonskis iškyla kaip išskirtinė, svarbių darbų įvairiuose lituanistikos (teorijos ir praktikos) baruose nuveikusi asmenybė. Jono Basanavičiaus bendramintis, iki šiolei plačiau nepažintas leksikografas, 1906–1908 m. – lietuvių kalbos mokytojas ir visuomenininkas Panevėžyje. Jo, kaip didžio patrioto, vardas minėtinas greta labiausiai lietuvių tautai, gimtajai kalbai ir valstybei nusipelniusių asmenų”, – įsitikinusi L. Lapinskienė.

Retomis nuotraukomis, rankraščių kopijomis ir dokumentais iliustruota antra naujosios serijos knyga 125-ųjų gimimo metinių proga pagerbiamas kalbininkas Petras Būtėnas. Žmogus, 1925–1944 m. lietuvių kalbos mokytoju dirbęs keliose Panevėžio švietimo įstaigose (mokytojų seminarijoje, berniukų, mergaičių ir kt. gimnazijose).

„Skaitytojas sužinos, ką latvių ir lietuvių kultūrinės, humanitarinės minties puoselėtojas P. Būtėnas nuveikė lietuvių kalbotyros ir tautotyros srityse, kaip šiandien vertinamas ir kiek svarbus vienas ar kitas jo parašytas vadovėlis, mokslinis straipsnis, kokių lobių yra palikęs tyrinėjant gimtąją šiaurės panevėžiškių tarmę, kokie mokslinę vertę turintys rankraščiai šiandien saugomi privačiuose Panevėžio kolekcininkų archyvuose, ką P. Būtėnas apie savo gimtuosius Dovydus (dabar Pasvalio r.) rašė 1916 m., kai likimas dėl Pirmojo pasaulinio karo įvykių nubloškė į tolimąjį Voronežą”, – sako L. Lapinskienė.

Geriau pažinti kūrybinį Petro Būtėno palikimą padės 10 autorių straipsniai.

Bibliotekoje vyksiantis vakaras – viena Lietuvių kalbos dienų įstaigoje iniciatyvų.

Print Friendly, PDF & Email