Puikiai perpratę skaitmenines technologijas, tačiau stokojantys motyvacijos ir turintys didelę priklausomybę nuo išmaniųjų įrenginių. Šias ir kitas jaunų darbuotojų savybes vardijo Lietuvos darbdaviai, kurių buvo paprašyta įvertinti šios amžiaus grupės vertybes ir elgseną.
Užimtumo tarnyba apklausė 1,7 tūkst. per pastaruosius trejus metus jaunimą iki 29 m. įdarbinusių darbdavių. Didžioji dalis (74 proc.) atsakė, kad jaunimo motyvacijai didžiausią įtaką daro darbo užmokestis ir lankstus darbo grafikas (62 proc.). 80 proc. darbdavių sutinka, kad jie greičiau perpranta technologijas, o 64 proc. mano, kad mokosi sparčiau nei vyresni kolegos. Jaunųjų produktyvumas, iniciatyvumas ir atsakomybė vertinami atsargiau.
„Apie 60 proc. darbdavių iš sveikatos priežiūros, socialinio darbo, švietimo bei meninės ar pramoginės veiklos jaunus darbuotojus mato kaip atnešančius daugiau idėjų. Priešingai – gamybos, statybos, vandens tiekimo, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuose: skeptiškų nuomonių apie jaunimo produktyvumą fiksuota dvigubai daugiau nei teigiamų“, – sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Kai kurie darbdaviai dalijosi ir pavyzdžiais apie neįprastą tokio amžiaus darbuotojų elgseną: „neatvyko pirmą darbo dieną, nes nusprendė, kad su darbu nesusitvarkys“, „padirbęs dvi dienas pareiškė, kad nesuvaibino su darbu“, „klientui stovint šalia paprašė palaukti, kol baigs žaisti žaidimą“. Dažnai kartojosi ir dingimo praktika – jauni darbuotojai tiesiog nustojo eiti į darbą ir nebeatsiliepė telefonu.
Anot G. Sinkevičės, toks požiūris į darbą ateityje darbuotojams gali sukelti rizikos: „Jie nekaupia profesinės patirties, kuri yra esminė produktyvumo augimo dalis. Dažnai keisdami darbus jie nesusikuria galimybių kilti karjeros laiptais, o sparčiai vystantis technologijoms ir senstant visuomenei darbdaviams tampa vis sunkiau rasti kvalifikuotų darbuotojų.“
Dalis darbdavių teigė, kad jaunimui stinga bazinių žinių apie darbo teisę ar profesinę etiką – jaunuoliai susigalvoja savo darbo grafiką, neatvyksta į darbą gimtadienio proga ar nesupranta, kodėl pensijos kaupimo įmokos išskaičiuojamos iš atlyginimo. Griežtesnes pastabas dėl darbo kokybės jie dažnai priima kaip psichologinį smurtą.
Kita vertus, apklausos rezultatai rodo, kad beveik du penktadaliai (37,5 proc.) darbdavių, pastaraisiais metais įdarbinusių jaunuolių, netaikė jokių jų integraciją palengvinančių priemonių.
„Jaunimui reikia mokytis darbo rinkos taisyklių, o organizacijos turi būti pasiruošusios atnaujinti integracijos, mentorystės ir įvedimo į darbą procesus. Nuo to priklausys ne tik jaunimo vaidmuo darbo rinkoje, tai smarkiai veiks ir šalies ekonomikos dinamiką“, – įžvalgomis dalijosi Užimtumo tarnybos atstovė.
