Žemos kvalifikacijos atvykėlių padaugėjo trečdaliu (2,7 tūkst.) – įsidarbino valytojais ir pagalbininkais (30,7 proc.), pagalbiniais statybos, pramonės ir transporto darbininkais (35 proc.). Sumažėjo dirbančių IT specialistais (-104), pagalbiniais žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbininkais (-14).
Šių metų statistika: mažiau atvyko trečiųjų šalių piliečių
Pirmąjį ketvirtį į Lietuvą atvyko dirbti 10,5 proc. (1,6 tūkst.). mažiau trečiųjų šalių piliečių nei pernai tokiu pat laikotarpiu. Šiųmetinę darbo rinką papildė 16,7 tūkst. naujai atvykusios darbo jėgos iš užsienio. Daugumą sudarė ukrainiečiai (35,1 proc.) ir baltarusiai (16,3 proc.). Šalies darbdaviai šiemet gausiau įdarbino Uzbekistano (9 proc.) ir Indijos (6,2 proc.) piliečius.
Palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, gerokai mažiau baltarusių (-300), pakistaniečių (-300), tadžikų (-117), kirgizų (-115). Mažiau imigrantų iš Bangladešo, Šri Lankos, Kirgizijos, Tadžikistano.
Pasak G. Sinkevičės, beveik visose pagrindinių profesijų grupėse šiemet padidėjo trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas, bet labiau augo nekvalifikuotų užsieniečių įdarbinimas – 700 daugiau nei pernai, kai tuo tarpu įsidarbinusių kvalifikuotų darbininkų skaičius didėjo 400, o mašinų operatorių – 200: „Mažiau nei pernai užsieniečių priimta dirbti surinkėjais, statybininkais, paslaugų asmenims darbuotojais, IT ir ryšių sistemų specialistais, mokymo specialistais, pardavėjais.“
Dauguma trečiųjų šalių piliečių – net 13,1 tūkst. buvo įdarbinti vidutinės kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose (78,4 proc.): įrenginių ir mašinų operatoriais (7,8 tūkst.) ir kvalifikuotais darbininkais (4,1 tūkst.). Nekvalifikuotus darbus dirbti pradėjo 2,3 tūkst. (14 proc.), mažiausią dalį sudarė aukštos kvalifikacijos darbo pozicijose įsidarbinę užsieniečiai – 1,3 tūkst. (7,6 proc.).
Lietuvoje daugėja europiečių darbuotojų
Kasmet darbo rinkoje piliečių iš Europos Sąjungos šalių daugėja. Tai atspindi statistika: šių metų balandžio 1 d. šalyje iš viso dirbo 17,7 tūkst. ES piliečių – penktadaliu (2,8 tūkst.) daugiau nei pernai tuo pačiu metu (14,9 tūkst.), o 2024 m.– 11,1 tūkst.
Darbuotojų skaičius per metus didėjo iš visų ES šalių, tačiau labiausiai rumunų – 21,3 proc. iki 5,5 tūkst., latvių – 19,7 proc. iki 4,5 tūkst., lenkų – 10,4 proc. iki 2,5 tūkst.
Gerokai daugiau atvyko iš Bulgarijos, Estijos, Vokietijos ir kt. šalių. Trečdalis europiečių dirbo statybos sektoriuje (5,7 tūkst.), ketvirtadalis – administravimo ir aptarnavimo srityje (4 tūkst.) bei šeštadalis – apdirbamojoje gamyboje (2,7 tūkst.).
Šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje įsidarbino 3,4 tūkst. Europos Sąjungos šalių pilietybę turinčių asmenų –1,2 proc. mažiau nei 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu. Beveik pusė atvykusiųjų yra rumunai (1,5 tūkst.), latviai (700) ir lenkai (500). Rumunų ir portugalų skaičius ūgtelėjo, o trečdaliu sumažėjo lenkų (200) ir 6,4 proc. latvių (100). Darbo rinkoje šiek tiek mažiau airių, graikų, ispanų, prancūzų, kroatų, prancūzų, suomių, švedų, vengrų bei piliečių iš Liuksemburgo.
