Ugnis pievose – pavojus miškams: kodėl svarbi kiekvieno atsakomybė?

Atėjus pavasariui ir šylant orams, kasmet padaugėja žolės deginimo atvejų. Tai pavojingas ir vis dar gajus įprotis, keliantis grėsmę ne tik atviroms teritorijoms, bet ir miškams. Valstybinių miškų urėdija (VMU) siekia užkirsti kelią žolės deginimui, informuodama visuomenę apie daromą žalą gamtai ir stiprindama miškų priešgaisrinę apsaugą visoje Lietuvoje.

Įprotis, sukeliantis dideles pasekmes

Deginant žolę sunaikinamas paviršinis dirvožemio sluoksnis, žūsta augalai, jų sėklos, vabzdžiai, ropliai, smulkūs žinduoliai, perintys paukščiai ir jų jaunikliai. Ugnis naikina natūralias buveines ir trikdo ekosistemų pusiausvyrą.

Ypač pavojinga tai, kad sausomis ir šiltomis savaitėmis net ir nedidelė liepsna gali greitai išplisti – iš pievų ji lengvai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas ar ūkinius pastatus. Tokie gaisrai kasmet sunaikina laukinę gyvūniją ir medynus, taip pat pareikalauja žmonių gyvybių.

„Kiekvieną pavasarį susiduriame su ta pačia problema – žolės deginimu, kuris dažnai klaidingai laikomas nekenksmingu. Tačiau net ir nedidelė liepsna gali greitai išplisti ir tapti rimtu pavojumi miškams, žmonių turtui ar net gyvybei. Todėl labai svarbu suprasti, kad miškų apsauga prasideda nuo kiekvieno iš mūsų atsakingo elgesio – tik bendromis pastangomis galime išvengti skaudžių pasekmių“, – sako VMU vadovas Valdas Kaubrė.

VMU priešgaisrinė sistema: nuo stebėsenos iki visuomenės švietimo

VMU organizuoja ir įgyvendina valstybinę miškų priešgaisrinės apsaugos sistemą visuose šalies miškuose, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Ši sistema apima nuolatinę gaisrų stebėseną, operatyvų reagavimą ir gesinimą, taip pat prevencines priemones: mineralizuotų juostų atnaujinimą, priešgaisrinių kelių ir vandens paėmimo vietų įrengimą.

VMU taip pat didelį dėmesį skiria visuomenės švietimui. Miškuose įrengiami informaciniai stendai, kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu (PAGD) organizuojami reidai.

„Siekdami sumažinti gaisrų atvirosiose teritorijose skaičių ir nustatyti pernykštės žolės padegėjus valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai vyksta į gyvenvietes, atvirąsias teritorijas, stebi jas dronais, kartu su miškininkais bei aplinkos apsaugos darbuotojais dalyvauja reiduose“, – sako PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Aurimas Gudžiauskas.

Tokios priemonės padeda formuoti atsakingą gyventojų elgesį ir mažina neatsargaus elgesio su ugnimi atvejus.

PAGD taip pat primena, kad už gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą gresia atsakomybė.

Technologiniai sprendimai ir visuomenės atsakomybė

Siekdama dar efektyvesnės prevencijos, VMU diegia naują vieningą miško gaisrų stebėjimo sistemą (VMGSS). Ji visoje Lietuvos teritorijoje automatiškai aptiks gaisrų židinius, nustatys jų koordinates ir nedelsiant informuos atsakingas tarnybas. Planuojama, kad sistemą sudarys 151 detektorius, o jos veikimas bus paremtas dirbtiniu intelektu, leidžiančiu tiksliau atskirti realius gaisrus nuo klaidingų signalų. Naujos kartos detektorių veikimo atstumas sieks iki 15 km, todėl bus užtikrinta platesnė teritorijų aprėptis.

VMGSS bus taikoma daugiau nei 1,95 mln. ha miškų teritorijoje. Planuojama ją galutinai įdiegti iki 2027 m. pabaigos.

Vis dėlto vien techninių sprendimų nepakanka – būtinas ir atsakingas visuomenės elgesys. Gyventojai raginami netoleruoti žolės deginimo ir apie tokius atvejus informuoti atsakingas institucijas. Atvirų teritorijų gaisrų gesinimas reikalauja didelių pajėgų ir laiko, kuris galėtų būti skiriamas kitoms nelaimėms.

VMU duomenimis, 2025 m. Lietuvos miškuose užregistruoti 110 miško gaisrų, išdeginusių 49,5 ha plotą (2024 m. šalyje užregistruota tiek pat miško gaisrų, išdeginusių kiek mažesnį – 42,4 ha – plotą). Praėjusiais metais į gaisravietes miškininkai vyko 301 kartą (2024 m. – 273 kartus). Esant aukštai gaisringumo klasei parengtyje vienu metu budi 250–300 žmonių. Kilus didelio masto gaisrams, parengtyje gali budėti iki 800 specialistų.

Priešgaisrinės saugos reikalavimai ir draudimai

PAGD primena, kad svarbu laikytis priešgaisrinės saugos reikalavimų. Miestuose ir miesteliuose draudžiama deginti gamtinės kilmės atliekas – tam skirtos specialios surinkimo aikštelės. Kaimo vietovėse leidžiama deginti tik sugrėbtą sausą augmeniją, laikantis saugių atstumų nuo pastatų.

Naudojant lauko kepsnines, būtina laikytis saugaus atstumo nuo statinių ir, baigus kepti, visada kruopščiai užgesinti ugnį.

Griežtai draudžiama deginti augalus miškuose, durpynuose ar arčiau nei 50 m nuo jų. Taip pat – kurti laužus ir naudoti atvirą ugnį, išskyrus tam skirtas ir atitinkamai pažymėtas laužavietes, mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą.

Privaloma nuolat prižiūrėti užkurtą laužą, baigus kūrenti, jį užpilti žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti. Laužui miške galima naudoti tik šakas ir žabus.

Ką daryti, pastebėjus gaisrą?

Pastebėjus gaisrą, svarbu nedelsti: jei saugu, liepsną galima bandyti gesinti paprastomis priemonėmis – užplakti šakomis ar drabužiais, užtrypti, užpilti vandeniu ar užkasti žemėmis. Tačiau jei ugnis plinta, būtina skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pasišalinti saugia kryptimi – prieš vėją.

Šiais metais VMU yra užregistravusi du miško gaisrus, kurių metu sudegė 0,02 ha miško paklotės.