Anksčiau ar vėliau daugelio gyvenime ateina momentas, kai tenka susidurti su paveldėjimo klausimais. Netrūksta su tuo susijusių klaidingų įsitikinimų – vieni mano, kad, nesant testamento, visas velionio turtas automatiškai atitenka vaikams, kiti – sutuoktiniui ar sutuoktinei. Teisės firmos „Sorainen“ teisininkė Barbora Bernatonytė sako, kad viskas yra painiau nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, o norint išvengti nesusipratimų reikėtų pasirūpinti tvarkingai surašyta ir notaro patvirtinta paskutine valia.
Kam pirmenybė tenka pagal įstatymus?
Visgi testamentu pasirūpina toli gražu ne visi. Anot B. Bernatonytės, tokiais atvejais paveldima pagal įstatymais apibrėžtą tvarką. Ji numato, kam tenka pirmenybė paveldėti turtą ir kokiomis dalimis.
„Pirmieji eilėje paveldėti turtą visuomet yra biologiniai ar įvaikinti velionio vaikai. Jie turtą paveldi lygiomis dalimis. Jeigu mirusysis vaikų neturi ar jie paveldėjimo atsisako, turtą lygiomis dalimis paveldi velionio tėvai ir anūkai. Toliau eilėje – palikėjo seneliai ir proanūkiai. Jei nėra ir jų – paveldi broliai ir seserys bei proseneliai ir prosenelės. Kiti eilėje – dukterėčios ir sūnėnai, dėdės ir tetos, o galiausiai – pusbroliai bei pusseserės. Svarbu tai, kad į kiekvieną tolimesnę eilę žiūrima tik tuomet, kai paveldėtojų nėra ankstesnėje arba jie paveldėjimo atsisako“, – pažymi B. Bernatonytė.
Sutuoktiniai – atskira paveldėtojų kategorija
Nors į paveldėjimo eiles nėra įtrauktas palikėjo sutuoktinis, teisininkės teigimu, jis taip pat turi teisę į paveldėjimo dalį. Sutuoktinio paveldėjimo teisę atskirai apibrėžia Civilinis kodeksas.
„Sutuoktinis paveldi kartu su pirmos ir antros eilės paveldėtojais – t. y. vaikais ir tėvais bei anūkais. Tačiau sutuoktinio paveldima dalis skiriasi priklausomai nuo kitų paveldinčių giminaičių skaičiaus. Pavyzdžiui, jei mirusysis turėjo du vaikus, jie lygiomis dalimis pasidalina 75 proc. turto, o sutuoktiniui atitenka likę 25 proc. Jei yra daugiau nei du vaikai, jie paveldimą turtą kartu su sutuoktiniu pasidalina lygiomis dalimis. Visas paveldimas turtas sutuoktiniui ar sutuoktinei atitenka tuomet, kai velionis tarp gyvųjų neturi nei vaikų, nei tėvų, nei anūkų arba jei jie visi palikimo atsisako“, – teigia B. Bernatonytė.
Anot „Sorainen“ teisininkės, svarbu tai, kad dažnu atveju, kai nėra sudaryta vedybų sutartis, visas sutuoktinių turtas yra laikomas jungtine jų nuosavybe, išskyrus gautą palikimą, dovanas iš tėvų ir pan. Tai reiškia, kad vienam iš sutuoktinių mirus, pusė jų bendro turto automatiškai yra laikoma našlės arba našlio nuosavybe. Ir tik likusi pusė pagal įstatymų numatytą pirmenybės tvarką paveldima giminaičių ir taip pat našlio ar našlės. Praktikoje tai dažniausiai reiškia, kad, kai palikimą priima, pavyzdžiui, našlė (-ys) ir du vaikai, likęs gyvas sutuoktinis įgis 62,5 proc. turto, t. y. 50 proc. – savo esamą pusę – ir dar paveldėtus 12,5 proc., o kiekvienas iš dviejų vaikų – po 18,75 proc. turto.
„Taigi pusė visų sutuoktinių pinigų banko sąskaitose, pusė nekilnojamojo turto, pusė akcijų ir kito turto dažnu atveju priklauso likusiam gyvam vyrui ar žmonai. Pavyzdžiui, jeigu mirusysis banko sąskaitoje turėjo 10 tūkst. eurų ir butą, jo sutuoktinei automatiškai priklauso 5 tūkst. eurų ir pusė buto. Kiti paveldėtojai pretenduoja tik į likusius 5 tūkst. eurų ir pusę buto, o ne į visą turtą. Vedybų sutarties atveju tas turtas, kuris buvo apibrėžtas kaip asmeniškai priklausantis sutuoktiniui, pagal numatytas pirmenybės eiles paveldimas visas“, – pažymi B. Bernatonytė.
Testamente svarbu tikslumas
Teisininkės teigimu, visų paveldėjimo pirmenybės taisyklių nepaisoma, jei mirusysis palieka testamentą. Juo įtvirtinta velionio valia tampa turto paskirstymo pagrindu. Testamentu turtą įvairiomis dalimis galima palikti skirtingiems paveldėtojams – tiek šeimos nariams ir giminaičiams, tiek kitiems asmenims. Be to, turtas gali būti paliekamas ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims – pavyzdžiui, įmonėms ar labdaros fondams.
„Praktikoje dažnai naudojamas sutuoktinių testamentas. Pagal jį, mirus vienam sutuoktiniui, visą jo turtą paveldi jį pergyvenęs. Tuomet jau jis ar ji turi teisę spręsti, ar paveldimo turto atsisakyti ir perleisti kitiems galimiems paveldėtojams, ar pasilikti sau“, – sako B. Bernatonytė.
Jei ne visą turtą norima palikti sutuoktiniui, sudaromas paprastas, idealiu atveju – notarinis testamentas. Jame galima nurodyti, kokiam paveldėtojui, kokia turto klasė, dalis ar objektai, paliekami. Tačiau svarbu, kad testamente tai būtų surašyta kuo aiškiau, nes, anot teisininkės, praktikoje pasitaiko nesusipratimų, o su tuo susijusios bylos nukeliauja net iki aukščiausios instancijos teismų.
„Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiajame teisme praėjusiais metais buvo nagrinėjama situacija, kai notarė atsisakė išduoti paveldėjimo liudijimą buvusiai mirusiojo sutuoktinei. Nors testamente buvo nurodyta, kad turtas paliekamas būtent sutuoktinei, tačiau liko neaišku, ar palikimas siejamas su šeimyniniu statusu, ar konkrečiu asmeniu. Kadangi mirties dieną asmenys jau buvo išsiskyrę, notarė tai traktavo, kaip pagrindo paveldėjimui nebuvimą. Visgi Teismas ginčo iš esmės neišsprendė ir grąžino šias aplinkybes vertinti notarei iš naujo. Tokie ginčai gali stipriai vilkinti paveldėjimo priėmimo procesą“, – pasakoja B. Bernatonytė.
Anot „Sorainen“ teisininkės, šis atvejis įrodo, kaip svarbu testamente naudoti labai tikslias formuluotes, vengiant neapibrėžtumo ar skirtingų interpretacijų galimybės. Tai padeda užtikrinti mirusiojo valios išpildymą, o paveldėtojams padeda išvengti bereikalingų rūpesčių.
