Sveikatos apsaugos ministerija rengia įstatymo pataisas, kuriomis siūloma sukurti vientisą, visoje Lietuvoje veikiantį viešosios prieigos automatinių išorinių defibriliatorių (AID) tinklą. Tai – būtinas žingsnis siekiant sumažinti mirčių nuo staigaus širdies sustojimo skaičių ir užtikrinti, kad gyvybę gelbstintis prietaisas būtų pasiekiamas per kritiškai svarbias pirmąsias minutes.
„Kiekviena minutė, kai žmogui sustoja širdis, lemia jo gyvenimą. Greita defibriliacija yra efektyviausia gaivinimo priemonė, o viešai prieinami defibriliatoriai yra tas tiltas tarp kritinės būklės ir profesionalios medikų pagalbos. Sukurti tankų ir lengvai pasiekiamą AID tinklą – mūsų pareiga ir būtinybė siekiant išsaugoti gyvybes“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.
Staigus širdies sustojimas – viena dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje. Kasmet už ligoninės ribų dėl jo miršta apie 3000–4000 žmonių, o išgelbėti gyvybę dažniausiai gali tik skubi defibriliacija. Jei AID panaudojamas per 3–5 minutes, išgyvenamumas siekia iki 70 proc., tačiau Lietuvoje greitosios medicinos pagalbos atvykimas gyvybei pavojingais atvejais vidutiniškai trunka 9–10 minučių. Todėl kritinėje situacijoje lemiama tampa aplinkinių reakcija ir galimybė greitai pasiekti artimiausią defibriliatorių.
Automatiniai defibriliatoriai yra sukurti taip, kad jais galėtų naudotis kiekvienas žmogus – įrenginiai duoda aiškias garsines komandas, padedančias atlikti pradinio gaivinimo veiksmus iki atvykstant medikams.
Šiuo metu Lietuvoje nėra centralizuoto AID tinklo, dauguma prietaisų įrengti pavienių įstaigų iniciatyva ir dažnai nėra prieinami visą parą. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos duomenimis, Lietuvoje žinoma tik apie 1069 AID, iš kurių dalis pasiekiami tik darbo metu. Tuo tarpu tarptautinė praktika rodo, kad efektyvi AID aprėptis turėtų užtikrinti, jog prietaisą galima būtų pasiekti pėsčiomis per 3–5 minutes.
Pagal siūlomą įstatymo pakeitimą, AID taptų privalomi sveikatos priežiūros įstaigose ir vaistinėse, mokyklose ir kitose švietimo įstaigose, sporto bazėse, sporto klubuose, transporto mazguose (oro uostuose, geležinkelio ir autobusų stotyse, traukiniuose, lėktuvuose), kultūros ir viešosiose įstaigose, prekybos centruose ir vietose, kur lankosi dideli žmonių srautai, masiniuose renginiuose, kuriuose dalyvauja nustatytas žmonių skaičius.
Apskaičiuota, kad Lietuvoje iš viso turėtų veikti apie 10 tūkst. AID. Šiuo metu trūksta apie 9400 prietaisų, kuriuos turėtų įsigyti atitinkamus kriterijus atitinkančios įstaigos ir įmonės. Tai būtų investicija į visuomenės saugumą bei efektyviausią galimą pagalbos suteikimą.
