Pastaruoju metu fiksuojami atvejai, kai nusikaltėliai stengiasi išvilioti pinigus ne bankiniais pavedimais, o grynaisiais. Tokia taktika leidžia išvengti lėšų judėjimo pėdsakų ir apsunkina pinigų atsekimą. Kaip veikia ši schema ir kaip nuo jos apsaugoti savo santaupas, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.
Įtikina atiduoti pinigus ir auksą
Sukčiai kartais apsimeta policijos pareigūnais ar kitais institucijų atstovais ir įtikina gyventojus, kad jų santaupos neteisėtos arba susijusios su tariamu tyrimu.
„Nusikaltėliai gali teigti, kad atliekamas tyrimas dėl žmogus neva turimų padirbtų pinigų arba kad šis nėra pateikęs reikiamų turto deklaracijų. Taip pat gali būti gąsdinama, kad netrukus prasidės krata, atvyks pareigūnai su kinologais. Žmogus išsigąsta ir pasisiūlo pinigus atiduoti pats, o sukčiai net atsiunčia netikrą pareigūną tų pinigų pasiimti“, – aiškina M. Kutkaitis.
Taip pat apgavikai įtikina žmones įsigyti tauriųjų metalų. Pasak eksperto, tokia schema leidžia dar labiau apsunkinti pinigų atsekimą, nes vietoje grynųjų perduodamas lengvai realizuojamas turtas.
„Jums gali pasakyti, kad jūsų banko sąskaita arba turimi grynieji pinigai nėra saugūs, todėl verčiau skubiai investuoti, pavyzdžiui, nusipirkti aukso. Vėliau tariamas kurjeris ar policijos pareigūnas atvyksta šio aukso paimti „saugoti“ arba „ištirti“ ir, be abejonės, vėliau dingsta kaip į vandenį“, – sako ekspertas.
Manipuliuoja emocijomis
Pasak M. Kutkaičio, šiose schemose dažniausiai naudojamas stiprus psichologinis spaudimas – baimė, skubos jausmas ir autoriteto imitacija. Sukčiai siekia, kad žmogus pasijustų kaltas, išsigąstų galimų pasekmių, nors net nėra prasikaltęs.
„Sukčiai prisistato policijos pareigūnais, banko darbuotojais ar kitais autoritetą turinčiais asmenimis ir sukuria įspūdį, kad situacija itin skubi. Žmogui nepaliekama laiko pagalvoti ar pasitarti su artimaisiais, todėl sprendimą jis priima impulsyviai, net nesusimąstęs“, – pasakoja ekspertas.
Anot jo, dažnai pasitelkiama ir informacijos gausa – aukai pateikiama daug tariamų detalių apie tyrimą, procedūras, galimas sankcijas. Tai sukuria profesionalumo iliuziją ir dar labiau sustiprina spaudimą elgtis neapgalvotai.
Kaip apsaugoti grynuosius pinigus?
Dažnėjant atvejų, kai sukčiai siekia išvilioti grynuosius pinigus, auksą ar kitas vertybes, M. Kutkaitis pateikia kelis svarbius patarimus, kurie gali padėti apsisaugoti.
Niekada neperduokite turto nepažįstamiems žmonėms. Nei bankai, nei policija, nei kitos institucijos neprašo perduoti grynųjų pinigų, aukso ar kitų vertybių kurjeriams ar pareigūnams. Jei kas nors teigia, kad pinigus reikia „patikrinti“, „apsaugoti“ ar „paimti tyrimui“, aiškiai susidūrėte su sukčiais.
Nepriimkite sprendimų skubėdami. Dažniausiai sukčiai kuria skubos jausmą – teigia, kad situacija labai rimta, pinigus reikia perduoti nedelsiant. Į tokią informaciją reikėtų pažiūrėti itin kritiškai – atsikvėpkite, nusiraminkite ir pagalvokite, ar viskas atrodo logiška.
Visada patikrinkite informaciją oficialiuose kanaluose. Jeigu sulaukėte skambučio iš tariamo policijos pareigūno ar banko darbuotojo, nutraukite pokalbį ir susisiekite su institucija oficialiu telefonu. Niekada nepasikliaukite vien tuo, ką jums sako nepažįstamas žmogus.
Pasitarkite su artimaisiais. Jei kas nors ragina skubiai atiduoti pinigus ar kitą turtą, pirmiausia pasikalbėkite su artimu žmogumi. Paprastas pokalbis su šeimos nariu ar draugu dažnai padeda greitai suprasti, kad situacija gali būti apgaulė.
Kilus įtarimams nedelsdami praneškite. Jei manote, kad susidūrėte su sukčiais arba jau perdavėte pinigus, kuo greičiau kreipkitės į banką ir policiją. Reaguodami greitai galite padėti sustabdyti nusikaltimą ir nuo panašaus scenarijaus apsaugoti kitus.
