Jei kada nors pritrūksite įkvėpimo ar optimizmo, atsiverskite Panevėžio miesto savivaldybės 2025 metų veiklos ataskaitą. Dokumentas, atliekantis akivaizdžią viešųjų ryšių funkciją, piešia dangišką paveikslą: „atsakingi sprendimai“, „tvari aplinka“, „nuosekliai modernizuojama infrastruktūra“. Skaitant norisi atsistoti ir paploti.
Bet jei išdrįsite atversti finansines išklotines ir biudžeto vykdymo lenteles, romantika baigsis. O kad neliktų jokių iliuzijų, šaltu dušu trenkia „Delfi“ užsakymu pirmąkart sudaryti Lietuvos savivaldybių reitingai. Kol miesto valdžia teigia, kad miestas auga „su pasitikėjimu“, objektyvūs reitingo infografikai Panevėžiui negailestingai kabina 13-osios vietos ženkliuką.
Pasitelkę dirbtinį itelektą pažvelkime, kaip atrodo miesto valdymas, kai susiduria savivaldybės viešieji ryšiai, nepagražinta buhalterija ir objektyvūs reitingų skaičiai, rodantys, kad miestas velkasi didžiųjų savivaldybių lentelės dugne.
Mokesčių mokėtojai tempia vežimą, o valdininkai pameta milijonus
Kiekvieno miesto finansinė sveikata prasideda nuo gebėjimo planuoti ir surinkti pajamas. Savivaldybės ataskaitose išdidžiai skelbiama apie pritrauktas dešimtis milijonų investicijų. Tačiau biudžeto pajamų lentelė rodo realybę: iš planuotų 207,8 mln. eurų gauta tik 201,1 mln. eurų.
Gyventojai ir vietinis verslas savo darbą padarė puikiai – pajamų ir turto mokesčių surinkta netgi daugiau, nei planuota. Tačiau ten, kur savivaldybė turėjo padirbėti pati – pritraukti Europos Sąjungos lėšas – patirtas visiškas fiasko. Iš suplanuotų 15,4 mln. eurų ES lėšų įsisavinta vos 7,6 mln. eurų (tragiškas 49,4 proc. rodiklis).
Ką tai reiškia? Tai reiškia stringančius projektus ir prarastas galimybes. Ir tai puikiai atsispindi „Delfi“ savivaldybių reitinge: Ekonomikos kategorijoje Panevėžys gauna vos 50,18 taško iš 120 galimų ir atsiduria gėdingoje 12-oje vietoje. Miestas, kuris giriasi „ateities ekonomika“, reitinguose nusileidžia ne tik Vilniui ar Kaunui, bet ir Palangai, Mažeikiams ar Birštonui.
Investicijoms – stabdžiai, o infrastruktūrai – 13-a vieta
Perėjus prie miesto išlaidų, vaizdas darosi dar ciniškesnis. Svarbiausiai „Investicijų projektų programai“ buvo numatyta 38,7 mln. eurų. Tačiau realiai apmokėta sąskaitų tik už 27,8 mln. eurų. Beveik 11 milijonų eurų liko tiesiog nepanaudoti. Savivaldybė net nesugebėjo panaudoti planuotų banko paskolų (iš 6 mln. eurų pasiskolino tik 4 mln.), nes rangovai, matyt, paprasčiausiai neatliko darbų.
Ataskaitose miestas skambiai giriasi „urbanistinėmis konversijomis“, „nuosekliai modernizuojama infrastruktūra“ ir „tvaria aplinka“. Tačiau „Delfi“ reitingo skaičiai šiuos viešuosius ryšius sumala į miltus:
Infrastruktūros vertinime Panevėžys lieka 13-oje vietoje (76,63/90 tšk.).
Aplinkos ir tvarumo kategorijoje miestas vėlgi rikiuojasi 13-oje vietoje (60,95/90 tšk.).
Tuo tarpu vienintelė sritis, kurioje lėšos įsisavinamos beveik 97 proc. tikslumu, yra pačios savivaldybės administracijos išlaikymas. Valdininkų algoms ir šiltiems kabinetams pinigų visada užtenka, net kai tvarios plėtros projektai dulka stalčiuose.
Turto valdymo magija: Kaip perimti žemę iš valstybės ir akimirksniu prarasti 17 milijonų eurų
Turbūt viena ciniškiausių ir labiausiai teisinių-buhalterinių mechanizmų absurdą iliustruojančių situacijų Panevėžio miesto 2025 m. finansinėse ataskaitose susijusi su ilgalaikio materialiojo turto vertinimu. Veiklos ataskaitoje rašoma, kad „Savivaldybės turto valdymas vykdytas kryptingai, stiprinant centralizuotą modelį ir efektyvesnį turto panaudojimą“.
Kaip tas „efektyvumas“ atrodo buhalterijoje? Finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte pateikiamas paaiškinimas dėl turto nuvertėjimo sąnaudų: „2024 metais Nacionalinė žemės tarnyba Savivaldybei perdavė valdyti Savivaldybės teritorijos ribose esančius valstybinės žemės sklypus (jų dalis) ir žemės sklypais nesuformuotus valstybinės žemės plotus. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, susumavus žemės sklypų tikrosios vertės pokyčius, kai bendras tikrosios vertės pokytis turto grupei yra neigiamas, užregistruotas 17 282,95 tūkst. Eur ilgalaikio turto nuvertėjimo sąnaudų pokytis“.
Vienu buhalteriniu brūkštelėjimu, pritaikius VSAFAS 12 reikalavimus ir „Registrų centro” masinio vertinimo duomenis , miesto valdomos žemės vertė buvo nukainota daugiau nei 17 milijonų eurų. Mechanizmas čia paprastas, bet žiaurus: kai valstybė perdavė turtą savivaldybei, jis buvo apskaitytas tam tikra verte. Tačiau „Registrų centrui” atnaujinus masinio vertinimo duomenis, paaiškėjo, kad ši žemė Panevėžio mieste yra verta gerokai mažiau, nei buvo fiksuota anksčiau. Jei turto grupei jau nėra sukaupto teigiamo tikrosios vertės rezervo, visas šis vertės kritimas privalo būti pripažintas tiesiogiai kaip „nuvertėjimo sąnaudos“ Veiklos rezultatų ataskaitoje.
Ką tai sako apie miesto investicinį patrauklumą? Masinis nekilnojamojo turto (ypač komercinės/valstybinės žemės) vertinimas tiesiogiai atspindi rinkos transakcijas ir miesto ekonominį potencialą. Jei nacionaliniai registrai konstatuoja, kad perimta žemė Panevėžyje masiškai nuvertėja (iki tokio lygio, kad sukuria 17 milijonų eurų apskaitinį nuostolį ), tai yra labai aiškus signalas apie regiono ekonomikos stagnaciją. Tuo tarpu savivaldybė toliau giriasi „129 nekilnojamojo turto objektų kadastriniais matavimais“ ir „efektyvesniu panaudojimu“. Tai skamba taip pat logiškai, kaip girtis naujai nudažytomis kajutėmis skęstančiame laive.
Socialinis stebuklas atvirkščiai
Miesto prioritetuose rašoma apie „švietimo ir verslo bendrystę“. Tačiau finansinės ataskaitos rėkia ką kita. Per vienerius metus socialinės apsaugos (pašalpų, kompensacijų) išlaidos Panevėžyje šoktelėjo net 12,7 milijono eurų, o pašalpų gavėjų skaičius priartėjo prie 4 tūkstančių.
Šį gilėjantį skurdą ir atskirtį fiksuoja ir reitingai: kategorijoje „Socialinė apsauga ir skurdas“ Panevėžys surenka vos 49,48 taško ir lieka 12-oje vietoje. Kai auga pašalpų gavėjų eilės, o miestas demografijos lentelėje krapšto tragiškus 36,74 taško (iš 70), kalbos apie inovacijų centrą skamba kaip prasto skonio pokštas.
Švietimo ir ugdymo įstaigų finansavimo ypatumai: „Likučių deginimo“ menas
Didžiąją dalį Panevėžio miesto biudžeto (apie 45 % visų asignavimų) praryja „13 Švietimo ir ugdymo programa“. Planas – 95 426,7 tūkst. eurų, išlaidos – 94 550,1 tūkst. eurų. Nors bendras 99,08 % įvykdymo rodiklis atrodo kaip puikaus planavimo pavyzdys, detalesnė atskirų asignavimų valdytojų (mokyklų ir vaikų darželių) biudžetų vykdymo analizė atskleidžia ydingą viešojo sektoriaus finansavimo praktiką, vadinamą „biudžeto likučių deginimu“.
Panagrinėkime dešimčių Panevėžio lopšelių-darželių ir progimnazijų biudžetų vykdymą. Pastebėsime stulbinantį, matematiškai beveik neįmanomą tikslumą, kai milijoninės sumos panaudojamos iki dešimtųjų tūkstančio euro dalių.
Magija ir paslėpti milijonai
Visgi didžiausia magija vyksta, kai tenka suvesti metų galus. Pačioje ataskaitoje pripažįstama net 2,83 mln. eurų esminių apskaitos klaidų paveldėtų iš praėjusių metų. Pasirodo, anksčiau buvo masiškai neteisingai apskaitomos dotacijos.
Įdomiausia dalis – „Rankinių įrašų registras“. Šiuolaikinėse sistemose ataskaitų konsolidavimas turėtų vykti automatiškai. Tačiau 2026 metų kovo viduryje, praėjus mėnesiams po finansinių metų pabaigos, paslaptingi sistemos vartotojai (pavyzdžiui, kodiniu pavadinimu ERIDIM593) atliko šimtus rankinių korekcijų.
Vienu rankiniu įrašu pergrupuojamas milijonas eurų, kitu – į „esmines klaidas“ perkeliami dar beveik du milijonai. Akivaizdu, kad paveldėtas toks apskaitos chaosas, jog Apskaitos centro buhalteriams teko rankiniu būdu, it izoliacine juosta, lipdyti byrančius skaičius, kad miesto Tarybai galėtų pateikti „tvarkingą“ Excel lentelę. Tai ne buhalterija. Tai buhalterinė alchemija.
Muziejaus delspinigiai ir Mero fondo prioritetai
Daug kalbama apie išgirtąjį šiuolaikinio meno muziejų „Stasys Museum“, valdantį daugiau nei 10 mln. eurų plėtros biudžetą ir gaunanti beveik 2.4 mln. eurų finansavimą per metus. Faktai bado akis: muziejus nesurinko planuotų pajamų iš paslaugų, o balandžio mėnesį rankinių įrašų registre užfiksuojama, kad įstaiga gavo 4,8 tūkst. eurų delspinigių už laiku neapmokėtas sąskaitas ir net nesugebėjo jų teisingai užregistruoti. Nenuostabu, kad „Delfi“ reitinge Panevėžio kultūra ir sportas vertinami 55 vieta – vos 15,62 taško iš 50.
Galiausiai, prioritetų asimetriją ataskaitoje puikiai atspindi „Mero fondo lėšų panaudojimas“. Nors 20 tūkstančių eurų siekiantis mero fondas yra mikroskopinė detalė, jo panaudojimo ataskaita yra puiki vadybinio mentaliteto iliustracija. Iš 20 tūkst. eurų per 2025 metus panaudota 11 249,99 Eur ( 56,25 proc.). Bet kur buvo išleisti tie 11 tūkstančių?
2 670,00 Eur – organizuojant tradicinius Maldos pusryčius;
7 080,00 Eur – Panevėžio miesto gimtadienio padėkos vakarui (banketui);
1 300,00 Eur – Ministro Pirmininko ir delegacijų vizitui organizuoti.
Ir pabaigai – vyšnia ant torto. Jauniesiems kūrėjams – tiems, kurie teoriškai turėtų tapti trečiojo strateginio prioriteto („Švietimo ir verslo bendrystė, plėtojanti ateities ekonomiką“ ) ašimi – buvo skirta… 199,99 Eur („festivalio-konkurso „Mano senas drauge“ ir jaunųjų kūrėjų „Nevėžis“ nugalėtojų apdovanojimams).
Kontrastas yra tiesiog brutalus: 7 000 eurų išleidžiama padėkos vakarams (pasidžiaugti savimi), beveik 2 700 eurų Maldos pusryčiams (galbūt meldžiantis, kad niekas atidžiai neskaitytų rankinių įrašų registro ir nepastebėtų nesugebėjimo įsisavinti ES lėšas), ir vos 200 eurų jauniesiems talentams apdovanoti. Šis prioritetų paskirstymas puikiai apibendrina visą biudžeto architektūrą: fasadiniai renginiai ir nomenklatūrinis išgyvenamumas visada nustelbia realias investicijas į ateitį.
Rolandas Meiliūnas
Paninfo.lt redaktorius
