Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorius Lietuvoje išgyvena lūžio etapą. Nors praėjusiais metais laisvų darbo vietų skaičius krito į penkerių metų žemumas, darbuotojai naują darbą rado greičiau nei anksčiau. Darbdaviai tampa vis atsargesni, mieliau renkasi laikinąsias sutartis, o chronišką virėjų trūkumą aktyviai kompensuoja sparčiai augantis imigrantų skaičius.
Pernai apgyvendinimo ir maitinimo įmonėse darbo skelbimų sumažėjo 15 proc. – iki 9,8 tūkst. laisvų darbo vietų. Užimtumo tarnybos duomenimis, tai mažiausias darbuotojų poreikis per pastarąjį penkmetį (palyginimui, 2022 m. ieškota net 17 tūkst. darbuotojų). Tačiau atleidžiami ar darbą paliekantys žmonės be pajamų nelieka – pernai darbą šiame sektoriuje rado 15,4 tūkst. asmenų (7,3 proc. daugiau nei ankstesniais metais).
„Mažėjant darbo pasiūlymų skaičiui, žmonės greičiau priima sprendimus ir yra lankstesni. Tai rodo ne tik individualų prisitaikymą, bet ir tai, kad darbo rinka pereina į atsargesnį, tačiau vis dar judrų etapą“, – situaciją komentuoja Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Darbdavių atsargumas: mažiau garantijų, daugiau terminuoto darbo
Ryškiausia praėjusių metų tendencija – besikeičiantis darbo sutarčių pobūdis. Darbdaviai privengia ilgalaikių įsipareigojimų:
Terminuotų sutarčių šuolis: Pasiūlymų dirbti laikinai skaičius išaugo net 45,3 proc. (daugiausia kurortinėse savivaldybėse – Neringoje, Palangoje, Ignalinoje).
Neterminuotų sutarčių nuosmukis: Laisvų darbo vietų nuolatiniam darbui sumažėjo beveik penktadaliu (19,2 proc.).
Profesijų neatitiktis: virtuvėse trūksta rankų, salėse – per daug
Nors bendras skelbimų skaičius traukėsi, tam tikrų profesijų atstovai galėjo diktuoti savo sąlygas. Analizė rodo gilėjantį struktūrinį neatitikimą:
Paklausos viršūnėje – maisto ruošėjai: Greitojo maisto ruošėjų ieškota 11,5 proc., o virėjų – 4,4 proc. dažniau. Šių specialistų poreikis gerokai viršija pasiūlą: virėjams darbo vietų buvo 1,5 karto, o greito maisto ruošėjams – 1,7 karto daugiau nei norinčiųjų dirbti.
Nereikalingi barmenai: Barmenų įsidarbinimo galimybės smuko drastiškai – net 36,4 proc. Mažiau ieškota ir padavėjų (-6,2 proc.) bei virtuvės pagalbininkų (-3,6 proc.).
Geografiškai daugiausia galimybių įsidarbinti išliko didmiesčiuose ir kurortuose. Pusė visų darbo pasiūlymų telkėsi Vilniuje (17,6 proc.), Kaune (11,6 proc.), Klaipėdoje (9,4 proc.), Šiauliuose ir Palangoje.
Gelbėja imigrantai: kas ketvirtas naujas darbuotojas – iš trečiųjų šalių
Darbo jėgos trūkumą virtuvėse vis dažniau užpildo užsieniečiai. Per metus trečiųjų šalių piliečių skaičius sektoriuje šoktelėjo beveik ketvirtadaliu (24,4 proc.).
Šių metų sausio 1 d. duomenimis, Lietuvos restoranuose ir viešbučiuose dirbo 7,3 tūkst. užsieniečių:
Pagrindinės šalys: Daugiau nei pusė jų (3,7 tūkst.) yra ukrainiečiai. Taip pat gausu indų (600), baltarusių (500) bei sakartvelų (200). Sparčiausiai augo Azijos šalių (Indijos, Kirgizijos, Uzbekistano, Bangladešo) piliečių gretos.
Ką jie dirba? Liūto dalis darbo migrantų (39,5 proc.) dirba virėjais. Kas septintas įsidarbina valytoju, taip pat dažnai užimamos virtuvės pagalbininkų bei greitojo maisto ruošėjų pozicijos. Daugiausia užsieniečių (4 tūkst.) įdarbino Vilniaus įmonės.
Sektoriaus skauduliai – bankrotai paliko šimtus be darbo
Atsargesnis rinkos etapas neapsiėjo be nuostolių. Pernai penkios apgyvendinimo ir maitinimo įmonės paskelbė apie grupinius darbuotojų atleidimus – be darbo liko 251 žmogus (beveik tris kartus daugiau nei 2024 m., kai atleisti 86 darbuotojai).
Sunkumų neatlaikė ir bankrutavo keturios Vilniaus įmonės („Aistvalda“, „Saldi kava“, „Burokėlis ir krapas“, „Septyni mėsainiai“) bei viena Marijampolės įmonė (MB „Sušių baras“). Skaudžiausias smūgis teko įmonės „Saldi kava“ darbuotojams – čia atleisti 105 žmonės.
