Trečiadienį Europos Parlamento (EP) Saugumo ir gynybos komitetas (SEDE) pritarė dokumentui „Dėl hibridinio karo ir ES teritorinio vientisumo bei ypatingos svarbos saugumo ir gynybos infrastruktūros apsaugos (2026/2024(INI))“, kurio parengimui vadovavo Parlamento narė Rasa Juknevičienė.
Pranešime aiškiai sakoma: hibridiniai veiksmai gali būti karo forma net ir nenaudojant įprastinės karinės jėgos.
Dokumentas priimtas didele balsų dauguma, jį rengiant labai aktyviai dalyvavo pagrindinės politinės grupės, išskyrus kraštutinius dešiniuosius.
Antrą kadenciją EP dirbanti R. Juknevičienė sakė matanti didžiulį Parlamento narių mąstysenos pokytį. Praėjusioje kadencijoje iki Rusijos plataus masto karo kalbėti apie hibridines grėsmes buvo labai nelengva, tik mažumai politikų apskritai atrodė tai svarbu.
„Tačiau šiandien dauguma sutinka, kad Europa jau nėra taikos būklėje, nors ES teritorijoje atviro karo ir nėra. Rusija sąmoningai veikia „pilkojoje zonoje“ – žemiau ginkluoto puolimo ribos, tikėdamosi, kad mes to nepavadinsime tikruoju vardu,“ – sako R. Juknevičienė. „Šis pranešimas pasako aiškiai: hibridiniai išpuoliai gali prilygti karui net tada, kai nepaleidžiamas nė vienas šūvis. Tai nebėra atskiri incidentai – tai koordinuota, priešiškų žvalgybų valdoma ataka prieš mūsų demokratijas.“
Pranešime nedviprasmiškai įvardijama, kad Rusija – veikianti tiesiogiai arba per Baltarusiją ir kitus tarpininkus – yra didžiausią hibridinę grėsmę kelianti valstybė. Be to, įvardijamos Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja.
Pranešimas taip pat atkreipia dėmesį, kad priešiškos valstybės panaudoja organizuoto nusikalstamumo tinklus, privačias karines bendroves, ekstremistinius judėjimus, „įtakos už pinigus“ operatorius ir net religines institucijas.
Hibridiniai išpuoliai vyksta ne fronte, o kasdienėje mūsų aplinkoje. Priešiškos valstybės skleidžia dezinformaciją, kad sukiršintų visuomenę, pakirstų pasitikėjimą valdžia ir mažintų paramą Ukrainai. Interneto erdvė tapo tikru mūšio lauku: visiškai apsisaugoti neįmanoma, todėl Europa turi išmokti greitai atsigauti po kibernetinių atakų ir pati įgyti stiprių pajėgumų.
Elektros tinklai, dujotiekiai, transportas, ryšiai ir kiti strateginiai objektai vis dažniau tampa taikiniu – todėl pranešime raginama mažinti priklausomybę nuo nepatikimų tiekėjų ir geriau apsaugoti šią infrastruktūrą, įskaitant ir kosmoso sritį.
Dokumento esminė žinia – ES turi pereiti nuo reaktyvios prie aktyvios laikysenos: ne tik atlaikyti hibridinius išpuolius, bet ir juos atgrasyti bei į juos atsakyti. Pabrėžiama, kad į bet kokį valstybės narės suvereniteto pažeidimą turi būti reaguojama veiksmingomis, proporcingomis ir koordinuotomis atsakomosiomis priemonėmis.
Raginama parengti visas sritis apimantį kovos su hibridiu karu ES veiksmų planą, paskirti Komisijos ir EIVT veiksmų koordinatorių ir nedelsiant sukurti horizontalią, būtent hibridinėms grėsmėms skirtą ES sankcijų sistemą, kuri užpildytų esamų režimų spragas ir leistų greičiau bei sistemingiau taikyti sankcijas. Pranešime taip pat raginama parengti ES sutarties 42 straipsnio 7 dalies (savitarpio gynybos sąlygos) veiksmų gaires, kurios būtų reguliariai išbandomos per didelės hibridinės atakos scenarijus ir tarpsektorines pratybas, ir toliau eiti tikros Europos gynybos sąjungos – stipresnio europinio NATO ramsčio – link.
Veiksmingas atsakas prasideda nuo bendro grėsmių vaizdo. Būtent čia yra ES pridėtinė vertė: sujungusi tarpvalstybinius duomenis, ji gali įžvelgti koordinuotų hibridinių kampanijų dėsningumus, kurių nė viena valstybė narė nepajėgi aptikti viena, taip pat koordinuoti bendrą situacijos suvokimą, grėsmių priskyrimą ir bendrus metodus. Todėl pranešime raginama šias funkcijas pripažinti ES koordinavimo ir rėmimo kompetencijomis, taip pat stiprinti ES bendrą žvalgybos analizės pajėgumą (SIAC) ir ES hibridinių grėsmių analizės skyrių („EU Hybrid Fusion Cell“), o valstybes nares skatinama aktyviau dalytis žvalgybos informacija – kartu paisant nacionalinės kompetencijos, principo „būtina žinoti” ir įslaptintos informacijos apsaugos.
Pranešime smerkiami sistemingi ES rytinį flango šalių oro erdvės pažeidimai, remiama rytinio flango stebėsenos iniciatyva ir raginama skirti tikslinį finansavimą išorės sienoms apsaugoti kitoję daugiametėj finansinėje ES programoje. Kartu išlaikomas 360 laipsnių požiūris, pripažįstant skirtingą Baltijos, Šiaurės–Baltijos, Juodosios jūros, Viduržemio jūros, pietryčių Europos ir Arkties regionų pažeidžiamumą. Pasmerkiamas migracijos instrumentalizavimas ir raginama stiprinti „Frontex“ įgaliojimus.
Pranešime pakartojama, kad NATO išlieka kolektyvinės gynybos kertiniu akmeniu, ir raginama, kad ES ir NATO veiksmai hibridinėje srityje vienas kitą papildytų ir būtų operatyviai koordinuojami. Akcentuojama glaudaus bendradarbiavimo svarba su Ukraina, Moldova, Armėnija ir Vakarų Balkanų šalimis, kurios patiria nuolatinius Rusijos hibridinius išpuolius, taip pat su bendramintėmis partnerėmis, pavyzdžiui, Taivanu.
„Didžiausias šio darbo laimėjimas – kad hibridinę grėsmę šiandien vienodai supranta visas proeuropietiškas politinis spektras. Dar visai neseniai tai buvo siauro rato rūpestis, dabar tai suvokia visi, – sako R. Juknevičienė. – Būtent bendras grėsmės suvokimas, politinė valia ir vienybė – tai, ką Rusijos hibridinė strategija pirmiausia siekia pakirsti – ir yra mūsų atgrasymo pagrindas. Šis pranešimas – žingsnis link Sąjungos, gebančios apginti ne tik savo teritoriją, bet ir demokratinius pamatus, ant kurių laikosi mūsų saugumas.“
Numatoma, kad dėl pranešimo Europos Parlamentas balsuos plenarinėje sesijoje Strasbūre rugsėjį.
