„Tauta, kuri vaikščioja patamsiais, išvys skaisčią šviesą“ (Iz 9, 1).
Brangieji broliai ir seserys, džiugių Kalėdų!
Iš Motinos Bažnyčios įsčių šią naktį vėl gimė žmogumi tapęs Dievo Sūnus. Jo vardas Jėzus reiškia Dievas gelbsti. Tėvas, amžinoji ir beribė meilė, atsiuntė jį į pasaulį ne tam, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad išgelbėtų (plg. Jn 3, 17). Tėvas jį mums davė dėl savo didžiojo gailestingumo. Davė jį mums visiems. Davė jį visiems laikams. Jis gimė kaip tamsią šaltą naktį uždegta maža liepsnelė.
Tas Vaikelis, gimęs iš Mergelės Marijos, yra kūnu tapęs Dievo Žodis. Žodis, kuris Abraomo širdį ir žingsnius nukreipė pažadėtosios žemės link, kuris ir dabar patraukia visus, kas pasitiki Dievo pažadais. Žodis, kuris vedė žydų tautą iš vergijos į laisvę ir kuris ragina visų laikų, taip pat mūsų laikų, vergus išeiti iš savo kalėjimų. Žodis, pasaulio šviesa, šviesesnis už saulę, įsikūnijęs mažame žmogaus sūnuje.
Dėl to pranašas sušunka: „Tauta, kuri vaikščioja patamsiais, išvys skaisčią šviesą“ (Iz 9, 1). Taip, žmonių širdys skendi sutemose, tačiau Kristaus šviesa už jas stipresnė. Sutemos dengia žmonių, šeimų, visuomenės tarpusavio santykius, tačiau Kristaus šviesa už jas stipresnė. Tamsa gaubia ekonominius, geopolitinius ir ekologinius konfliktus, tačiau Kristaus šviesa už ją stipresnė.
Kristus tebūna šviesa daugybei vaikų, dėl karų ir konfliktų kenčiančių Artimuosiuose Rytuose ir kitose pasaulio šalyse. Tebūna paguoda mylimai sirų tautai, kuri nesulaukia, kada pasibaigs jau dešimtį metų šalį draskantis susipriešinimas. Tesupurto geros valios žmonių sąžines. Teįkvepia valstybių vadovus ir tarptautinę bendruomenę surasti sprendimus, kurie garantuotų regiono tautoms saugumą ir taikų sambūvį ir nutrauktų kančias. Tebūna jis parama libaniečių tautai, kad ji įveiktų dabartinę krizę ir atrastų savo pašaukimą būti laisvės ir visų darnaus gyvenimo skelbėja.
Viešpats Jėzus tebūna šviesa Šventajai Žemei, kurioje jis, žmogaus Išganytojas, gimė, kur daugybė prislėgtų, bet vilties neprarandančių žmonių laukia taikos, saugumo ir gerovės laikų. Tebūna paguoda socialinių neramumų varginamam Irakui ir sunkios humanitarinės krizės kamuojamam Jemenui.
Betliejaus Kūdikis tebūna paguoda visam Amerikos žemynui, kuriame daug šalių kenčia dėl socialinių ir politinių neramumų. Tepadeda brangiajai venesueliečių tautai, labai ilgai varginamai socialinės ir politinės suirutės, kad kiekvienas stokojantysis sulauktų reikalingos pagalbos. Telaimina pastangas tų, kurie siekia teisingumo ir susitaikinimo, kurie darbuojasi, kad įveiktų krizę ir visas skurdo formas, žeidžiančias žmogaus asmens orumą.
Pasaulio Išganytojas tebūna šviesa brangiajai Ukrainai, trokštančiai konkrečių sprendimų, kurie atneštų tvarią taiką.
Gimęs Viešpats tebūna šviesa visoms tautoms Afrikos žemyne, kur tebesitęsiantys socialiniai ir politiniai sunkumai dažnai verčia žmones migruoti, likti be namų ir be šeimos. Tebūna taika žmonėms, gyvenantiems konfliktų nukamuotuose Kongo Demokratinės Respublikos rytiniuose regionuose. Tebūna paguoda visiems, kas kenčia nuo smurto, stichinių nelaimių ir ligų. Testiprina persekiojamuosius dėl tikėjimo, ypač pagrobtus misionierius ir tikinčiuosius, visus, kas, ypač Burkina Fase, Malyje, Nigeryje ir Nigerijoje tampa ekstremistų grupuočių aukomis.
Iš dangaus nužengęs į žemę Dievo Sūnus teapgina ir tepalaiko visus, kurie dėl šių ir kitų neteisingumo formų renkasi emigraciją, vedami vilties susikurti saugesnį gyvenimą. Neteisingumas juos verčia keliauti per dykumas ir jūras, tampančias kapinynais. Neteisingumas juos verčia kentėti neapsakomus pažeminimus, vergystę, kankinimus nežmoniškose įkalinimo stovyklose. Dėl neteisingumo jie atsimuša į abejingumo sienas, išvaromi iš šalių, kuriose galėtų pradėti oresnį gyvenimą.
Emanuelis tebūna šviesa visai sužeistai žmonijai. Teištirpdo mūsų širdžių kietumą ir egoizmą, tepaverčia mus savo meilės įrankiais. Per mūsų varganus veidus jis tedovanoja šypseną viso pasaulio vaikams, ypač kitų paliktiems ir skriaudžiamiems. Per mūsų silpnas rankas teaprengia tuos, kurie neturi kuo apsirengti, teduoda duonos alkstantiesiems, tegydo sergančiuosius. Per mus jis tebūna artimas seniems ir vienišiems žmonėms, migrantams ir atstumtiesiems. Šią šventą dieną jis visus teapdovanoja savo švelnumu ir teišsklaido šio pasaulio sutemas.
