Rugsėjo pirmoji būsimam pirmokui reiškia ne tik naują kuprinę, sąsiuvinius ar uniformą. Vaikui tai – vienas didžiausių gyvenimo pokyčių, o tėvams – naujas etapas, kuriame tenka iš naujo mokytis pasitikėti ir palaikyti. Vaiko teisių gynėjų diskusijoje „Kaip paruošti vaiką kelionei į pirmą klasę be streso?“ kalbėję pašnekovai primena, kad sėkmingą pirmokų startą lemia ne tik pradiniai skaitymo, rašymo, skaičiavimo įgūdžiai, bet ir emocinis pasirengimas, kasdieniai įgūdžiai bei saugus ryšys su artimiausiais žmonėmis.
Diskusiją žiūrėkite Vaiko teisių TV kanale.
„Viešojoje erdvėje yra daug diskusijų, ką būsimas pirmokas turi mokėti. Ir žinoma, kad akademinės žinios yra svarbu, tačiau reikia nepamiršti ir vaiko emocinio pasiruošimo. Mokykla vaikui – nauja bendruomenė, nauji žmonės, aplinka. Juk, kai suaugusieji keičia darbą, taip pat patiria stresą. Tad patariu prieš mokyklą pasikalbėti su vaiku, paklausti vaiko, kas jam kelia nerimą, kas jį domina ar ko jis laukia, kai pradės eiti į pirmą klasę. Tokie kasdieniai pokalbiai suteikia vaikui saugumo jausmą, jis jaučiasi matomas ir išgirstas“, – dalinasi patarimais tėvams vaiko teisių gynėjas Dovaras Nevardauskis.
Svarbu nepamiršti savarankiškumo ugdymo
Lietuvos įtraukties švietime centro Autizmo spektro sutrikimų grupės vadovė Gintarė Šatė pabrėžia – vasara skirta poilsiui. Tad mokyti būsimą pirmoką skaityti, rašyti ir skaičiuoti pašnekovė nesiūlo.
Tačiau vaiko savarankiškumo ugdymui vasara – puikus metas. Mat būsimam pirmokui lengviau jaustis užtikrintai, kai jis geba pats apsirengti, užsirišti batus, susidėti kuprinę, susitvarkyti darbo vietą, pasirūpinti savo daiktais ar paprašyti pagalbos. Svarbiausia ne tobulumas, o galimybė pačiam bandyti, klysti ir mokytis.
Taip pat G. Šatė pastebi, kad jau vasarą verta kalbėtis apie mokyklą – papasakoti, kaip atrodys diena, kas laukia, kartu apžiūrėti mokyklą ar nueiti iki klasės. Kuo mažiau nežinomybės, tuo daugiau saugumo jausmo. Tačiau svarbu nekurti ir nerealių lūkesčių – vaikas turėtų žinoti, kad kartais bus sunku ir ne viskas pavyks iš pirmo karto. Tai visiškai normalu.
Galiausiai, ne mažiau svarbūs emociniai vaiko įgūdžiai, kuriuos jis pradeda lavinti dar darželyje: „Svarbu dėmesio išlaikymas, kiek vaikas geba būti struktūruotoje, koncentruotoje veikloje, kaip jis geba bendrauti su bendraamžiais, dirbti šalia vaikų ir su vaikais, kaip geba kontroliuoti savo emocijas ir panaudoti tam tikrus nusiraminimo būdus.“
Pataria nedelsti pasirūpinti vaiko sveikatos patikrinimu
Panevėžio visuomenės sveikatos biuro Vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Sandra Lukoševičienė primena tėvams ir globėjams, kad vasara – tinkamiausias metas pasirūpinti vaiko sveikatos pažyma.
„Svarbu vizito pas šeimos gydytoją nepalikti paskutinėms rugpjūčio savaitėms. Tuomet gydymo įstaigose susidaro didžiausi pacientų srautai, todėl tenka ilgiau laukti registracijos. Be to, profilaktinio patikrinimo metu gali paaiškėti, kad vaikui reikalinga akių gydytojo, odontologo ar kito specialisto konsultacija, kuriai taip pat prireiks papildomo laiko“, – sako ji.
Anot S. Lukoševičienės, šiandien vaikai vis dažniau susiduria ne su infekcinėmis ligomis, o su gyvenimo būdo nulemtais sveikatos iššūkiais. Dėl ilgo laiko prie ekranų jie mažiau juda, prasčiau miega, sunkiau sutelkia dėmesį, didėja regėjimo ir laikysenos sutrikimų rizika. Ne mažiau aktuali ir netinkama mityba – dalis vaikų praleidžia pusryčius, renkasi saldžius gėrimus, greitąjį maistą, o vaisių, daržovių ir viso grūdo produktų valgo per mažai. Ilgainiui šie įpročiai didina antsvorio, nutukimo ir kitų lėtinių ligų riziką.
Didžiausią nerimą šiandien kelia vaikų emocinė sveikata: „Pastebime daugiau nerimo, streso, emocinio išsekimo požymių, ypač tarp vyresnių mokinių. Tam įtakos turi dideli mokymosi krūviai, socialinių tinklų poveikis, miego trūkumas ir sumažėjęs fizinis aktyvumas.“
Tėvams taip pat verta žinoti, kad nuo šių metų lapkričio 1 dienos keičiasi Mokinio sveikatos pažymėjimo išdavimo tvarka. Nuo šios datos sveikatos būklės įvertinimas, kaip ir iki šiol, galios vienerius metus, tačiau dantų ir žandikaulių būklės įvertinimo galiojimas priklausys nuo vaiko burnos sveikatos. Jei dantys bus sveiki, ši pažymėjimo dalis galios vienerius metus, o nustačius dantų ėduonį – šešis mėnesius. Taip siekiama paskatinti laiku gydyti dantis ir daugiau dėmesio skirti vaikų burnos sveikatai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie pokyčiai įsigalios tik nuo lapkričio 1-osios, todėl 2026–2027 mokslo metų pradžioje dar bus taikoma iki šiol galiojanti tvarka.
Mokyklinę rutiną siūlo įvesti dar rugpjūtį
Pasiruošimas pirmai klasei prasideda gerokai anksčiau nei rugsėjo 1-oji. Artėjant mokslo metams verta palaipsniui grįžti prie įprasto dienos režimo – anksčiau eiti miegoti, keltis panašiu laiku ir planuoti dieną.
„Pirmiausia rekomenduojama palaipsniui ankstinti miego laiką – kas kelias dienas eiti miegoti ir keltis 15–20 minučių anksčiau. Mokyklinio amžiaus vaikams miego poreikis priklauso nuo amžiaus: 6–12 metų vaikams rekomenduojama miegoti 9–12 valandų, o paaugliams – 8–10 valandų per parą. Pakankamas miegas padeda vaikui geriau susikaupti, koncentruoti dėmesį, išvengti dirglumo ir emocinio jautrumo bei lemia geresnius mokymosi rezultatus“, – sako S. Lukoševičienė.
Ne mažiau svarbu mažinti laiką prie ekranų, ypač vakare. Bent 1–2 valandas prieš miegą rekomenduojama nesinaudoti išmaniaisiais įrenginiais, o juos pakeisti knygos skaitymu, stalo žaidimais, piešimu, pokalbiais su šeima ar pasiruošimu kitai dienai.
Prisitaikymui reikia laiko
Pirmosios savaitės beveik visiems vaikams yra prisitaikymo laikotarpis. Natūralu, jei vaikas labiau pavargsta, tampa jautresnis ar dirglesnis. Lietuvos įtraukties švietime centro Autizmo spektro sutrikimų grupės vadovė G. Šatė pastebi, kad labai svarbu, jog vaikas būtų pasiruošęs ne tik mokytis, bet ir, jei reikia, kreiptis į suaugusiuosius pagalbos.
Dažniausiai tokiu metu labiausiai padeda kantrybė, aiški dienotvarkė, pakankamas poilsis, ramūs pokalbiai ir tėvų buvimas šalia.
Vis dėlto, nors prisitaikymo sunkumai dažniausiai laikini, vaiko teisių gynėjas D. Nevardauskis atkreipia dėmesį, kad yra situacijų, į kurias reikėtų reaguoti: „Pasitarti su mokytoju ar mokyklos specialistais verta, jei vaikas ilgą laiką kategoriškai atsisako eiti į mokyklą, kasdien patiria stiprų nerimą, dažnai skundžiasi pilvo ar galvos skausmais, nors medicininės priežasties nenustatoma, tampa uždaras, nuolat liūdnas, praranda susidomėjimą anksčiau mėgta veikla arba jo elgesys ryškiai pasikeičia.“
Kad įtampa prasidėjus naujam gyvenimo etapui gali pasireikšti ir fiziniais negalavimais, pastebi ir Panevėžio visuomenės sveikatos biuro specialistai: „Svarbiausia – į vaiko nusiskundimus žiūrėti rimtai. Nesvarbu, ar juos sukelia liga, ar emocinė įtampa, vaikui jie yra tikri, todėl jam reikalingas supratimas ir pagalba. Atviras tėvų, mokyklos ir visuomenės sveikatos specialisto bendradarbiavimas padeda greičiau išsiaiškinti negalavimo priežastį ir užtikrinti vaikui reikiamą pagalbą.“
Vaiko teisių gynėjas D. Nevardauskis primena, kad mokykla ir šeima yra partneriai, o ne dvi atskiros pusės. Tad prireikus verta kreiptis į mokyklos psichologą, socialinį pedagogą ar kitus specialistus – anksti suteikta pagalba dažnai padeda greičiau įveikti iššūkius.
