Lietuvoje elektros energijos gamyba per mėnesį išlieka didesnė nei importas, o per šių metų aštuonis mėnesius mūsų šalyje pagaminta daugiau elektros energijos nei per visus 2021-uosius ar 2022-uosius. Rugpjūtį šalyje pasigaminome 63,6 proc. vartojimui reikalingos elektros, tad importuoti teko dar mažiau elektros energijos. Atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių indėlis nacionalinėje gamyboje išlieka didžiausias: vėjo elektrinės pagamino 17,6 proc., saulės elektrinės – 21,4 proc. suvartotos elektros energijos. Palyginimui, pernai rugpjūtį vietinė elektra patenkino 48,9 proc. visos šalies vartojimo poreikio.
Naujausiais duomenimis, šiemet saulės elektrinių leistina generuoti galia išaugo 54,6 proc., palyginti su metų pradžia. Saulės elektrinės nuo metų pradžios jau pagamino beveik tiek pat elektros energijos, kiek per 2020–2023 metus kartu sudėjus – tai 1,12 TWh, kai per pastaruosius ketverius metus buvo pagaminta apie 1,17 TWh elektros energijos.
Nacionalinę gamybą lyginant su suvartojimu, saulės elektrinių per aštuonis mėnesius pagamino daugiau elektros nei pernai per visus metus suvartojo Tauragės, Alytaus ir Utenos apskritys kartu (1,05 TWh). Palyginimui, saulės elektrinių gamyba 2020 m. siekė 0,11 TWh ir būtų padengusi tik vienos Tauragės r. savivaldybės metinį vartojimo poreikį (0,10 TWh).
Labai svarbi ir vėjo elektrinių generacija. Jų leistina generuota galia per aštuonis mėnesius išaugo 7,7 proc., o pagamintos elektros energijos kiekis yra didesnis nei bendrai vėjo ir saulės elektrinių pagaminta energija per 2020 m., 2021 m. ar 2022 metais.
Šiemet sausio–rugpjūčio mėnesiais vėjo elektrinės pagamino 1,96 TWh elektros, kai 2020–2022 metais pagamindavo apie 1,36–1,54 TWh elektros energijos per metus.
Šiais metais vėjo elektrinės jau pagamino beveik tiek pat elektros, kiek per visus metus pernai suvartojo Kauno apskritis (1,99 TWh). 2021 metais vėjo elektrinių metinė gamyba siekė 1,36 TWh ir būtų iš dalies padengusi tik Kauno miesto ir rajono savivaldybių metinį suvartojimo poreikį (1,38 TWh).
Valstybės priimti sprendimai ir teikiama finansinė parama lėmė, kad elektros gamybos pajėgumų galia šalyje toliau sparčiai didėja: vien gaminančių vartotojų skaičius kas mėnesį vidutiniškai išauga po 3300 – tiek, kiek yra gyventojų Rietave.
AEI plėtra tiesiogiai didina šalies energetinę nepriklausomybę ir energetinį saugumą. Plėtojant AEI, investuojama į energetikos sistemos plėtrą ir papildomas tarpvalstybines jungtis, kas dar labiau užtikrina saugumą ir didina visos energetikos sistemos patikimumą.
Lietuva nuosekliai artėja prie Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje užsibrėžto tikslo – vietinės elektros pasigaminti tiek, kiek jos reikia vartojimui. Iki 2030 m. mūsų šalis užsibrėžusi tapti elektrą eksportuojančia šalimi iš importuojančios šalies, taip pat energetikos sektorius turi tapti visiškai neutralus klimatui iki 2050 metų.
