Užimtumo tarnybos atlikta išsami dvejų metų analizė atvėrė duris į Lietuvos darbo ieškančiųjų pažintinį pasaulį. Pasitelkus „Pažink save“ įrankį, net 12 tūkstančių klientų sprendė kompleksinius testus, kurie vertino jų loginį mąstymą, verbalinius gebėjimus bei atidumą. Gauti rezultatai ne tik patvirtino tam tikras švietimo sistemos tiesas, bet ir išskyrė stipriąsias mūsų visuomenės savybes, kurios dažnai lieka nepastebėtos.
Išsilavinimas kaip intelektualinis pamatas
Tyrimas dar kartą įrodė, kad išsilavinimas nėra tik formalus įrašas gyvenimo aprašyme – tai tiesioginis pažintinių gebėjimų indikatorius. Ryškiausia takoskyra užfiksuota loginio mąstymo ir matematinių užduočių blokuose. Čia universitetinį išsilavinimą turintys asmenys pasiekė geriausių rezultatų (surinkę vidutiniškai 71 proc.), tuo tarpu asmenų su pagrindiniu išsilavinimu rodiklis buvo gerokai kuklesnis – 45 proc.
Pasak Ingos Nomeikienės, Užimtumo tarnybos Paslaugų organizavimo departamento patarėjos, ši tendencija persikelia ir į kalbinius gebėjimus. Nors teksto suvokimas daugeliui tiriamųjų nesukėlė didelių sunkumų, žodyno turtingumas ir tikslus kalbos vartojimas tiesiogiai koreliavo su mokymosi trukme ir kokybe.
Atidumas – universali stiprybė
Viena džiuginančių tyrimo išvadų – itin aukštas bendras atidumo lygis, kuris nepriklauso nei nuo lyties, nei nuo socialinės padėties. Vidutinis šio testo rezultatas siekė net 82 proc., o užduočių tikslumo dalis pasiekė įspūdingą 91 proc. ribą. Tai rodo, kad Lietuvos gyventojai pasižymi gebėjimu susikaupti, kruopščiai sekti instrukcijas ir dirbti preciziškai. Ši savybė yra kritiškai svarbi ne tik administravimo, bet ir gamybos bei paslaugų sektoriuose, kur klaidos kaina gali būti itin didelė.
Lyčių dinamika ir amžiaus iššūkiai
Analizuojant lyčių skirtumus, stereotipai pasitvirtino tik iš dalies. Vyrai demonstravo statistiškai reikšmingą pranašumą loginio mąstymo ir matematikos srityse (69 proc. prieš 61 proc. moterų), tačiau verbaliniuose testuose ir atidumo užduotyse abiejų lyčių rezultatai buvo beveik identiški.
Kur kas ryškesnį pėdsaką palieka amžius. Tyrimas atskleidė aiškų pažintinių funkcijų lėtėjimą vyresnėse grupėse. Stabiliausi ir aukščiausi rezultatai stebimi 26–45 metų amžiaus grupėje, tačiau peržengus 55 metų ribą, visų trijų testų kreivės pastebimai sminga žemyn. Tai signalas darbo rinkai, kad vyresnio amžiaus darbuotojams gali prireikti specifinių darbo metodų ar papildomo palaikymo palaikant koncentraciją ir greitą informacijos apdorojimą.
Nuo testavimo iki profesinio kelio
Visi šie duomenys nėra tik sausa statistika. Regioniniuose karjeros centruose „Karjeras“ kiekvienas klientas savo rezultatus aptaria su konsultantu. Toks savęs pažinimo procesas leidžia žmonėms objektyviau įvertinti savo jėgas: vieniems tai padeda drąsiau rinktis inžinerines specialybes, kitiems – suvokti, kad jų kruopštumas ir atidumas yra būtent tai, ko ieško darbdaviai paslaugų sektoriuje. Galiausiai, šis tyrimas primena, kad nors prigimtiniai gebėjimai svarbūs, nuoseklus mokymasis išlieka galingiausiu įrankiu, formuojančiu žmogaus intelektinį potencialą.
