Pastatų griovimas Lietuvoje dažniausiai prasideda nuo labai praktiško tikslo: atlaisvinti sklypą naujai statybai, pašalinti pavojingą statinį arba nugriauti dalį konstrukcijų, kai planuojamas rimtas perplanavimas. Nors iš šalies tai gali atrodyti kaip vienas technikos privažiavimas ir keli judesiai kaušu, realybėje griovimas yra etapais valdoma statybos rūšis, kur svarbiausia ne greitis, o kontroliuojama darbų seka ir saugi logistika.

Žemiau aprašau daugiau apie pačius darbus: kokie griovimo tipai taikomi, kokia įranga naudojama, kaip atrodo tipinė darbų eiga ir kuo skiriasi griovimas mūrui, gelžbetoniui, karkasui ar pastatams su rūsiu.

Pagrindiniai pastatų griovimo Lietuvoje darbų tipai

Praktikoje pastatų griovimas skirstomas ne pagal tai, ar statinys didelis, o pagal darbo pobūdį ir tikslumą. Vienu atveju reikia greitai pašalinti visą statinį, kitu atveju svarbu išardyti tik dalį konstrukcijų, nepažeidžiant to, kas lieka.

Dažniausiai sutinkami tipai:

Pilnas griovimas iki nulio. Tai atvejis, kai siekiama pašalinti visas virš žemės esančias konstrukcijas, o statinys laikomas nugriautu tik tada, kai nelieka konstrukcijų virš žemės paviršiaus, išskyrus tas, kurios lieka giliau kaip 0,5 m po žeme. Toks griovimas tinka, kai sklypas ruošiamas naujam projektui ir reikia švarios pradžios.
Dalinis griovimas, kai griaunamos atskiros konstrukcijos. Dažnas scenarijus yra griauti stogą, atskiras sienas, perdangas arba pamatus su rūsiu, kai likusi dalis bus perstatoma ar pertvarkoma . Čia labai svarbi darbų seka, nes neteisingai nuėmus atraminę dalį galima išprovokuoti nekontroliuojamą griūtį.
Selektyvus ardymas. Tai griovimas, kai sąmoningai atskiriamos konstrukcijų grupės: metalo elementai, medis, mūras, gelžbetonis. Tokiu būdu lengviau valdyti atliekų srautus ir greičiau palaikyti tvarką aikštelėje, ypač kai griovimas vyksta mieste ar ribotoje erdvėje.
Vidaus ardymo darbai. Kai reikia paruošti patalpas rekonstravimui, dažnai pradedama nuo pertvarų, grindų, apdailos, senų inžinerinių tinklų šalinimo. Iš išorės pastatas gali likti, bet viduje atliekamas intensyvus ardymas.

Kada ardymas nėra griovimas

Svarbus niuansas planuojant darbus: kai pastato dalies ardymo darbai vykdomi rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, tai ne visada traktuojama kaip statinio griovimas, todėl gali skirtis procedūros ir dokumentai. Technine prasme darbai gali būti tokie pat sudėtingi, tačiau procesas klasifikuojamas kitaip.

Griovimo darbų įranga ir technika

Modernūs griovimo darbai dažniausiai atliekami mechanizuotai, nes tai leidžia valdyti griūties kryptį, dirbti greičiau ir tiksliau atskirti konstrukcijas. Pats ekskavatorius yra bazė, bet tikrąją griovimo galią dažnai suteikia priedai.

Dažniausiai naudojama įranga:

Ekskavatoriai su griovimo priedais. Tai pagrindinė technika, kuri gali būti komplektuojama pagal užduotį: nuo paprasto kaušo iki specialių ardymo įrankių. Skirtingiems pastatams parenkamas ir ekskavatoriaus dydis, ir strėlės tipas, ypač kai reikia pasiekti aukštesnes konstrukcijas.

Hidraulinis kūjis. Naudojamas ten, kur reikia skaldyti kietas konstrukcijas: gelžbetonį, masyvius pamatus, storas perdangas. Tai vienas efektyviausių įrankių, bet jis kelia daugiau vibracijos ir triukšmo, todėl mieste dažnai planuojamas su papildomomis kontrolės priemonėmis.

Hidraulinės žirklės ir griebtuvai. Tokie priedai tinka konstrukcijų pjaustymui ir laužymui: metalo elementams, kai kurioms gelžbetonio dalims, taip pat kai reikia sugriebti ir kontroliuojamai nuimti konstrukciją gabalais, o ne ją sudaužyti.

Betono smulkintuvai, žnyplės, trupintuvai. Tai priedai, skirti gelžbetonio ardymui ir armatūros atskyrimui. Jie dažnai leidžia dirbti švariau: mažiau nekontroliuojamo byrančio skaldos debesies ir daugiau tikslumo.

Krautuvai, bobkatai, mini krautuvai. Jie nepakeičiami aikštelės logistikoje: perstumti skaldą, krauti į konteinerius, palaikyti pravažiuojamumą. Mažesnė technika ypač praverčia siauruose kiemuose ar tankiai užstatytuose kvartaluose.

Savivarčiai, konteineriai, atliekų išvežimo logistika. Net vidutinio dydžio namas gali sugeneruoti didelį atliekų kiekį, todėl transportas yra tokia pat svarbi proceso dalis kaip ir ardymas. Praktikoje statybinis laužas gali būti išvežamas savivarčiais, o dalis konstrukcijų gali būti smulkinama ir sijojama statybvietėje, kad aikštelė būtų greičiau sutvarkoma .

Smulkinimo ir sijojimo įranga statybvietėje. Kai kuriais atvejais konstrukcijos ne tik pakraunamos ir išvežamos, bet ir sumalamos, susmulkinamos, persijojamos vietoje, paverčiant jas frakcija, kurią lengviau išgabenti arba panaudoti kaip pagrindą kitiems darbams, jei tai leidžiama pagal projektą ir situaciją .

Dulkių slopinimo priemonės. Jei griaunamas mūras ar betonas, dulkės tampa vienu didžiausių nepatogumų. Dažniausiai naudojamas laistymas vandeniu, kryptiniai purkštuvai arba darbo režimo keitimas: griaunama mažesniais gabalais, kad nebūtų staigaus dulkių pliūpsnio.

Tipinė darbų eiga

Nors kiekvienas objektas skirtingas, darbų logika dažniausiai panaši. Griovimas saugiausiai vyksta tada, kai jis suplanuotas etapais ir kiekvienas etapas turi aiškų tikslą .

Paruošimas ir statybvietės organizavimas. Pirmiausia teritorija paruošiama darbams: aptveriama, numatomos technikos judėjimo zonos, sukuriamos atliekų laikinos vietos, suplanuojamas įvažiavimas sunkiajam transportui. Jei griaunama arti kaimynų, papildomai planuojamos apsaugos priemonės: atitvarai, uždangos, darbų laiko režimas.
Inžinerinių tinklų atjungimas. Prieš pradedant mechaninius darbus, būtina užtikrinti, kad tinklai būtų atjungti, o tai yra vienas kritiškiausių saugos momentų . Technika dirba greitai, todėl net nedidelis neatitikimas, kur praeina kabelis ar vamzdis, gali sukelti rimtą incidentą.
Vidaus išardymas, jei jis reikalingas. Dažnai prieš sunkiosios technikos atvykimą atliekami paruošiamieji ardymo darbai: nuimamos durys, langai, demontuojamos pertvaros, išardoma apdaila, atjungiami vidiniai tinklai. Tai ypač aktualu, kai norima sumažinti mišrių atliekų kiekį arba kai pastato konstrukcijos turi būti ardomos tiksliai.
Konstrukcijų ardymas pasirinktu būdu. Mechanizuotame griovime svarbiausia seka. Paprastai pradedama nuo lengvesnių elementų: stogo dangos ir konstrukcijų, tada pereinama prie aukštesnių sienų, perdangų, o pabaigoje lieka sunkiausia dalis: pamatai, rūsiai, masyvios gelžbetonio zonos . Kai griaunama dalimis, konstrukcija nuimama gabalais, kad būtų kontroliuojama griūties kryptis ir nebūtų pažeistas likęs pastato fragmentas.
Smulkinimas, rūšiavimas, pakrovimas. Kai konstrukcijos nuardytos, prasideda aikštelės švarinimas: laužas smulkinamas, armatūra atskiriama, pakraunama, išvežama. Praktikoje dalis statybinių atliekų gali būti pakraunama technika ir išvežama, o dalis gali būti smulkinama ir sijojama vietoje, priklausomai nuo užduoties ir sutarto rezultato .
Sklypo išlyginimas ir paruošimas kitam etapui. Baigiamasis etapas dažnai yra aikštelės išlyginimas. Tai svarbu, jei po griovimo planuojami geologiniai tyrimai, laikini privažiavimai, naujos statybos paruošimas arba sklypo planiravimas .

Skirtingi pastatai, skirtinga griovimo taktika

Vienas iš įdomiausių griovimo aspektų yra tai, kad skirtingos konstrukcijos reikalauja skirtingos taktikos. Net du panašaus dydžio pastatai gali griūti visiškai skirtingai.

Mūriniai pastatai. Mūras dažnai ardomas greitai, bet jis sukuria daug smulkių atliekų ir dulkių. Paprastai mūras griaunamas valdomai, sluoksniais, kad nesusidarytų netikėta griūtis. Jei pastatas senas, kai kurios sienos gali būti trapios, todėl darbai planuojami mažesniais gabalais.

Gelžbetoniniai pastatai. Gelžbetonis yra tvirtas, todėl reikia galingesnių priedų: kūjų, smulkintuvų, žnyplių. Papildomas darbas yra armatūros tvarkymas, nes ją reikia atskirti nuo skaldos. Kartais efektyviau yra ne daužyti, o traiškyti ir laužyti, kad būtų mažiau nekontroliuojamų nuolaužų.

Mediniai ir karkasiniai pastatai. Tokie statiniai dažnai ardomi greičiau, bet reikia atkreipti dėmesį į tvirtinimus, metalines jungtis, taip pat į tai, kad konstrukcijos gali būti lengvesnės ir labiau linkusios staiga pasislinkti. Čia svarbu kontroliuoti, kad konstrukcija nenugriūtų į netinkamą pusę.

Pastatų griovimas mieste – darbas ribotoje erdvėje

Kai griovimas vyksta miesto sklype, dažnai riboja ne pastatas, o aplinka: privažiavimas, gretimi pastatai, tvoros, požeminiai tinklai, automobiliai, pėsčiųjų srautai. Tokiu atveju griovimo darbai dažniausiai vyksta mažesniais etapais, naudojama kompaktiškesnė technika arba darbo režimas, kuriame daugiau selektyvaus ardymo.

Mieste svarbus ir dulkių valdymas, nes net trumpas intensyvus griovimas gali paveikti kaimynines teritorijas. Todėl čia dažniau taikomi laistymo sprendimai, atitvarai, trumpesnės darbo atkarpos ir nuolatinis aikštelės valymas.

Pamatai ir rūsiai, sunkiausia dalis

Daug kas nustemba, kad viršutinė pastato dalis dingsta greitai, o pamatai tampa ilgiausiu etapu. Pamatai dažnai yra masyvūs, giliai įrengti, kartais su rūsiu, todėl ardymas užtrunka: reikia skaldyti, smulkinti, krauti ir išvežti didelį kiekį sunkios medžiagos . Jei yra rūsys, gali prireikti papildomo darbo su perdangomis, sienomis, laiptų zonomis, o pabaigoje dar lieka duobės užpylimas arba sklypo planiravimas.

Pastatų griovimas Lietuvoje geriausiai pavyksta tada, kai jis suprantamas kaip techninis procesas su aiškia seka: paruošimas, atjungimai, kontroliuojamas ardymas, smulkinimas, logistika ir aikštelės paruošimas kitam etapui . Kai iš anksto numatomi darbų tipai ir tam parenkama tinkama įranga, griovimas tampa ne chaotišku laužymu, o tvarkingu statybvietės darbu, kuris palieka aiškų rezultatą: švarią, saugią ir tolesniems planams paruoštą teritoriją . Daugiau informacijos: https://griovikai.lt/pastatu-griovimas/