Panevėžio miesto savivaldybės 2026 metų biudžeto projektas yra ne tik sausas skaičių rinkinys, bet ir tikra ekonominė tragikomedija, kurioje susiduria ambicingi milijoniniai užmojai ir stebėtinai kukli grąža iš pačios savivaldybės valdomo turto. Tai dokumentas, kuriame miesto iždas, planuojantis valdyti daugiau nei 215 milijonų eurų srautus, atrodo kaip turtingas dėdė, kuris visus savo pinigus gauna iš pašalpų (dotacijų) ir miestiečių mokesčių (GPM).

Analizuojant 2026–2028 metų biudžeto prognozes, ryškėja paradoksali situacija: kol savivaldybės administracija bando subalansuoti augančius darbo užmokesčio poreikius, kurie spaudžia biudžetą dėl kylančios minimalios mėnesinės algos (MMA) ir pedagogų atlyginimų, didžiosioms miesto bendrovėms – AB „Panevėžio energija“, UAB „Aukštaitijos vandenys“ ir AB „Panevėžio specialusis autotransportas“ – numatytas vaidmuo, kurį būtų galima pavadinti „simboliniu pasidalijimu trupiniais“.

Strateginė pajamų architektūra: dotacijos ir GPM

2026 metų Panevėžio biudžetas pasižymi optimizmu: planuojamos pajamos pasieks 215 762,4 tūkst. eurų ribą, o tai yra net 8,4 proc. daugiau nei 2025-ųjų sausio mėnesio startinė pozicija. Tačiau žvelgiant giliau į šį pajamų pyragą, darosi akivaizdu, kad miesto savarankiškumas yra labiau iliuzinis nei realus. Didžiąją dalį pajamų generuoja du pagrindiniai šaltiniai: gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir valstybės dotacijos.

GPM dalis 2026 metais planuojama pasiekti įspūdingus 104,38 mln. eurų, kas sudaro beveik 48,4 proc. visų biudžeto pajamų. Tai liudija ne tiek apie Panevėžio verslo sėkmę, kiek apie centrinės valdžios sprendimus perskirstyti lėšas savivaldybėms. Valstybė pažadėjo 97,8 milijono eurų įvairioms dotacijoms. Paskirstyta, tiesa, dar ne viskas – kai kurios ministerijos vis dar galvoja, kiek ir kam duoti. Bet tai nesvarbu – biudžete jau įrašyta. Jei duos mažiau? Na, tada bus „koregavimas” ir „optimizavimas”. Bet apie tai geriau nekalbėti dabar. Tad miestas iš esmės gyvena iš „viršaus“ nuleidžiamų pinigų, o jo paties pastangos uždirbti iš turto ar paslaugų atrodo kaip statistinė paklaida.

Pajamų pavadinimas	2026 m. Planas (tūkst. Eur)	Procentinė dalis (%)
Mokesčiai (iš viso)	108 983,0	50,5
Iš jų: Gyventojų pajamų mokestis (GPM)	104 388,0	48,4
Dotacijos (iš viso)	97 816,5	45,3
Kitos pajamos (iš viso)	8 548,9	4,0
Turto realizavimo pajamos	414,0	0,2
Iš viso pajamų	215 762,4	100,0

Šaltinis: Panevėžio miesto savivaldybės 2026 m. biudžeto pajamų projektas.

Paradoksalu, tačiau siekdama įgyvendinti 229,88 mln. eurų siekiančius asignavimus, savivaldybė ne tik kliaujasi sukauptais likučiais (9,2 mln. eurų), bet ir yra priversta skolintis 4,92 mln. eurų investiciniams projektams finansuoti. Čia ir prasideda didžioji ironija: savivaldybė skolinasi rinkoje mokėdama palūkanas, nors jos pačios valdomos įmonės sėdi ant milijoninių apyvartų, o į biudžetą teikiasi pervesti tik „arbatpinigius“.

Dividendų politikos ironija: kai milžinai gimdo peles

Dividendų politika Panevėžio 2026 metų biudžete yra geriausias pavyzdys, kaip milžiniškas turtas gali generuoti nykštukinę grąžą. Bendra planuojama dividendų suma iš visų savivaldybės valdomų įmonių sudaro vos 333,0 tūkst. eurų. Tai sudaro vos 0,15 proc. visų biudžeto pajamų. Jei Panevėžio biudžetas būtų vakarienė prabangiame restorane už 100 eurų, savivaldybės įmonės prie jos prisidėtų maždaug 15 centų – tai net ne arbatpinigiai, o tiesiog pamesta moneta.

Didžiosios monopolinės įmonės, kurių paslaugų tarifai tiesiogiai veikia kiekvieno panevėžiečio kišenę, prie miesto biudžeto prisideda trupiniais. Numatyta, kad AB „Panevėžio energija“ ir UAB „Aukštaitijos vandenys“ perves po lygią 100 tūkst. eurų sumą, o AB „Panevėžio specialusis autotransportas“ – dar mažiau, 90 tūkst. eurų.

Įmonės pavadinimas	Planuojami dividendai (tūkst. Eur)	Veiklos sritis
AB „Panevėžio energija“	100,0	Šilumos ir elektros tiekimas
UAB „Aukštaitijos vandenys“	100,0	Vandentvarka ir nuotekos
AB „Panevėžio specialus autotransportas“	90,0	Atliekos ir miesto priežiūra
UAB „Grauduva“	30,0	Ritualinės paslaugos
AB „Panevėžio butų ūkis“	10,0	Pastatų administravimas
UAB „Panevėžio būstas“	3,0	Nekilnojamasis turtas
Iš viso	333,0

Šaltinis: Panevėžio miesto savivaldybės 2026-2028 m. biudžeto aiškinamasis raštas.

Čia išryškėja socialinis paradoksas: savivaldybė 2026 metais socialinei paramai planuoja skirti virš 32 mln. eurų, iš kurių didelė dalis nueis būtent šildymo kompensacijoms. Kitaip tariant, savivaldybė iš savo biudžeto moka pinigus gyventojams, kad šie juos atiduotų „Panevėžio energijai“ už šilumą, o įmonė miestui grąžina tik simbolinius trupinius. Tai savotiškas fiskalinis „perpetuum mobile“, kuriame pelnas lieka įmonės viduje, o nuostoliai (socialinė našta) – ant mokesčių mokėtojų pečių.

Šis paskirstymas kelia ne tik nuostabą, bet ir lengvą sarkazmą. Pavyzdžiui, UAB „Grauduva“, teikianti ritualines paslaugas, planuoja pervesti 30 tūkst. eurų dividendų. Tai reiškia, kad viena nedidelė laidojimo paslaugų įmonė miestui duoda trečdalį to, ką sugeba sugeneruoti regioninis energetikos milžinas, šildantis tūkstančius butų. Panašu, kad Panevėžyje mirtis yra pelningesnis ir akcininkui dosnesnis verslas nei gyvybiškai svarbių resursų – vandens ar šilumos – tiekimas.

Atlyginimų sprogimas ir biudžeto įkaitai

Vienas didžiausių iššūkių, kurį bando užmaskuoti 2026-ųjų biudžetas, yra sunkiai valdomas darbo užmokesčio fondo augimas. Savivaldybė privalo įgyvendinti Vyriausybės sprendimus: padidinti minimaliąją mėnesinę algą iki 1153 eurų, kelti pedagogų, kultūros ir socialinių darbuotojų algas. Tai sveikintina iš socialinės pusės, tačiau biudžetui tai reiškia milžinišką spaudimą.

Švietimo ir ugdymo programai (Programos kodas 13) siūloma skirti 102,68 mln. eurų – tai sudaro net 44,7 proc. visų biudžeto išlaidų. Palyginus su 2025 metais, programos asignavimai didėja daugiau nei 9 milijonais eurų, ir šį augimą sąlygoja beveik išskirtinai darbo užmokesčio didėjimas.

Darbuotojų skaičius ir atlyginimų našta

Nors tikslūs darbuotojų skaičiai biudžeto prieduose nėra išskirti, bendra tendencija aiški: savivaldybės administracija ir pavaldžios įstaigos kone didžiausias darbdavys mieste. Švietimo sistemoje dirbančiųjų keli tūkstančiai, o jų algų kėlimas 7,65 proc. (pedagogams) pareikalaus milžiniškų lėšų.

Institucijų grupė	2026 m. asignavimai (tūkst. Eur)	Pagrindinė išlaidų rūšis
Bendrojo ugdymo mokyklos	51 650,4	Atlyginimai ir ugdymas
Ikimokyklinio ugdymo įstaigos	38 507,0	Atlyginimai ir priežiūra
Socialinės paramos centrai	32 016,8	Paslaugos ir išmokos
Savivaldybės administracija	12 217,6	Valdymas ir algos

Šaltinis: Panevėžio miesto savivaldybės 2026 m. biudžeto asignavimų suvestinė.

Administracinis „uždarbis“ ir baudų disciplina

Savivaldybės valdymo programa (01 programa) kainuoja solidžius $15,6$ mln. eurų, iš kurių pati Savivaldybės administracija suvalgo $12,2$ mln. eurų. Įdomu, kad merei skiriamas fondas – 35 tūkstančiai eurų. Tai po maždaug 95 eurus per dieną. Užtenka kavai ir reprezentacijai. Dar įdomesnė pozicija – „mero rezervas” – 294,9 tūkstančiai. Rezervas kam? „Netikėtoms išlaidoms”, tikriausiai. Nes kas gali numatyti, kas nutiks per metus? Tačiau įdomiausia stebėti, kaip pati savivaldybė planuoja „užsidirbti“.

Be tradicinių dotacijų, biudžete atsiranda ir specifinės pajamos:

Baudos ir netesybos: Planuojama surinkti $185$ tūkst. eurų iš baudų bei konfiskuoto turto.
Nuoma: Savivaldybės administracija planuoja gauti net $850$ tūkst. eurų iš materialiojo turto nuomos. Tai reiškia, kad miestas yra ne tik valdytojas, bet ir stambus nekilnojamojo turto nuomotojas, sėkmingai pildantis savo sąskaitas iš tų, kurie naudojasi jo sienomis.
Rinkliavos: Vietinės rinkliavos į biudžetą turėtų įnešti dar $1,15$ mln. eurų.

Visa tai sukuria vaizdą, kad savivaldybė veikia kaip didelis administratorius, kuris ne tik skirsto pinigus, bet ir budriai stebi, kur būtų galima pritaikyti kokį mokestį ar baudą.

Panevėžys „sporto miestas”

Būtent šią mantrą mėgsta kartoti Panevėžio valdžiažmogiai bet Panevėžio, kaip „sporto miesto“, titulas 2026-ųjų biudžeto fone atrodo labiau kaip sėkmingas rinkodarinis burtas nei finansinė realybė, bent jau lyginant su kultūros sektoriaus apetitu. Kultūros ir meno programai (11 programa) 2026 metais numatyta 11,77 mln. eurų, o Sporto programai (12 programa) – tik 4,24 mln. eurų. Tai reiškia, kad kultūra iš biudžeto atsiriekia beveik 3 kartus daugiau lėšų nei sportas. Jei Panevėžys yra sporto miestas, tai kultūra jame – tikras olimpinis čempionas, paliekantis sportininkus toli už nugaros.

Aukšto meistriškumo sportas (reprezentacinės komandos): Nors viešumoje daugiausia girdime apie krepšinį ir futbolą, visai aukšto meistriškumo sporto programai kasmet numatoma skirti tik apie 1 mln. eurų. Iš šio „milijono“ liūto dalį pasidalina pagrindiniai miesto vardai:

Krepšinio klubas „7bet-Lietkabelis“ gauna po 411 tūkst. eurų per metus.
Futbolo klubas „Panevėžys“ – po 376 tūkst. eurų. Palyginimui, pusantros parodos per metus surengiančio Stasys Museum (SEMC) biudžetas (2,04 mln. eurų) yra dvigubai didesnis už visą reprezentacinio sporto finansavimą kartu sudėjus.

Tad ar Panevėžys – sporto miestas? Jei matuotume pagal kylančius baseino kontūrus ir skolas – taip. Tačiau žvelgiant į kasdienį finansavimą, Aukštaitijos sostinėje eilės prie kultūros „košės“ yra kur kas ilgesnės ir sotesnės nei prie sporto inventoriaus. Sportininkai Panevėžyje skambiai garsina miesto vardą, tačiau biudžeto pyragą tyliai ir elegantiškai valgo menininkai.

„Aukštaitijos“ baseino epopėja: kai kaina auga greičiau nei raumenys

Vienas ryškiausių biudžeto „juodųjų skylių“ pavyzdžių – daugiafunkcinio sporto ir sveikatingumo centro „Aukštaitija“ rekonstravimas. Ši statybų epopėja prasidėjo dar 2022 m. spalio 28 d., o sutartis su rangovu AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST) įsigaliojo 2022-ųjų rugsėjį. Pradinė rangos darbų kaina, deklaruota statybų pradžioje, siekė solidžius $28$ mln. eurų, tačiau, kaip jau tapo tradicija, tai tebuvo kuklus startas.

Šiandien matome, kad projektas sėkmingai „pabrango“: bendra jo vertė išsipūtė iki $30,5$ mln. eurų. Kai kurie šaltiniai dar operuoja $29,47$ mln. eurų suma, tačiau kryptis aiški – tik aukštyn. Maža to, pradinė 35 mėnesių trukmė pasirodė esanti per trumpa tokiam šedevrui, tad terminas jau buvo pratęstas, o projekto įgyvendinimo trukmė išaugo iki 47 mėnesių. 2026 metų biudžete šiam objektui numatyta skolintis dar $4,92$ mln. eurų. Tai klasikinis „amžiaus statybų“ scenarijus: pradedame su vienu skaičiumi, baigiame (galbūt) su visai kitu, o mokesčių mokėtojai, tai yra mes, už tai sumoka palūkanas.

ES parama: 18,96 milijono gerų vilčių

Ir pabaigai, prie rimčiausios temos – Europos Sąjungos paramos. 2026 metais Panevėžys planuoja gauti 18,96 milijono eurų iš ES. Tai sudaro 8,8% visų biudžeto pajamų.

Paskaičiuokime:

Investiciniai projektai: 18,2 mln. EUR
Švietimo centras (STEAM ir kiti būdvardžiai): 374,4 tūkst. EUR
Gamtos mokykla: 14,5 tūkst. EUR
Jaunimo centras: 62,7 tūkst. EUR
Administracija (ankstyvasis ugdymas): 284 tūkst. EUR

Kas būtų be Europos?

Įsivaizduokime siaubingą scenarijų: rytoj Europa sako „ačiū, pakaks” ir nustoja duoti pinigų. Kas nutiktų?

Biudžeto pajamos sumažėtų nuo 215,8 mln. iki 196,8 mln. EUR
Deficitas išaugtų nuo 14,1 mln. iki 33,1 mln. EUR
Panevėžys turėtų skolintis ne 4,9 mln., o net 23,9 mln. EUR

Arba, žinoma, galima būtų atsisakyti „smulkmenų” – pavyzdžiui, investicinių projektų. Bet kam statybos, kai galima gyventi svajonėmis?

ES pinigai sudaro 11,1% biudžeto pajamų kartu su naujomis skolintomis lėšomis. Tai reiškia, kad kas dešimtas euro, kurį Panevėžys išleidžia, yra arba iš Europos, arba skolintas.