2024, liepos 22, Pirmadienis

Paminėta 1919-1923 m. kova už Nepriklausomybę

reklama rubai

Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje pagerbtas Nepriklausomybės kovose 1919 – 1923 m. žuvusių karių atminimas. Ceremonijos metu įvyko Lietuvos kariuomenės pajėgų ir NATO sąjungininkų rikiuotė, iššautos pagarbos salvės ir padėtos gėlės prie Nežinomo kareivio kapo.

Sausio 5 – 6 d. Lietuvos kariuomenės daliniuose  taip pat vyko Nepriklausomybės kovose žuvusių karių pavardžių skaitymai. Tai tarpukario karinė tradicija, kurią šiemet atgaivino Lietuvos kariuomenės batalionai, nešiojantys Nepriklausomybės kovose dalyvavusių pulkų vardus ir tęsiantys šių pulkų tradicijas. Šiandien Nepriklausomybės kovose žuvusiųjų pavardes skaitė ir Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai.

Pasak Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Valdemaro Rupšio, Nepriklausomybės kovos pademonstravo išskirtinę Lietuvos žmonių kovos dvasią, valią ginti savo laisvę ir sąmoningą apsisprendimą prisiimti atsakomybę už savo šalies ateitį.

Lietuvos kariuomenės vadas pabrėžė, jog kurti laisvę nėra vienkartinė kova ar baigtinis procesas. Lietuvos kariuomenė Nepriklausomybės kovose apgynė atgimstantį Lietuvos valstybingumą. Jei ne tų laikų karių drąsa ir pasiaukojimas, nebūtų atkurta Lietuvos valstybė  ir mūsų tauta nebūtų turėjusi to atokvėpio 1918 – 1940 m., kurio metu buvo atgaivinta lietuvių kalba, sustiprinta lietuviška savimonė ir įtvirtinta Lietuvos valstybingumo tradicija.

Kariuomenės vado teigimu, didžioji dalis Lietuvos kariuomenės reguliariųjų batalionų šiandien tęsia tarpukario pulkų tradicijas ir yra pavadinti jų vardais. Šios dienos renginys – tai startas ateinančių metų renginiams, skirtiems prisiminti Nepriklausomybės kovų laikotarpį.

1919 m. sausio 5 d. bolševikams įžengus į Vilnių, prieš metus atgimusios nepriklausomos valstybės ginti stojo tik atkurta Lietuvos kariuomenė. Nepriklausomybės kovose 1919 – 1923 m. Lietuvai teko atremti trijų stipresnių ir geriau ginkluotų priešų – sovietinės Rusijos, bermontininkų ir Lenkijos puolimą. Tuomet į Lietuvos kariuomenę savanoriškai stojo paprasti Lietuvos žmonės ir vos per kelis mėnesius nuo Lietuvos kariuomenės atkūrimo pradžios Nepriklausomybės kovose kovėsi jau 10 tūkstančių savanorių.

Iškilmingoje rikiuotėje Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje dalyvavo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos būrys, Sausumos pajėgų Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono, Mokymo ir doktrinų valdybos Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos, Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos, Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno 2-oji Rinktinės, Specialiųjų operacijų pajėgų Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono, Logistikos valdybos Depų tarnybos, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus bei Lietuvos šaulių sąjungos vėliavų grupės.

Vėliavų grupes į rikiuotę taip pat atsiuntė NATO priešakinių pajėgų ir Jungtinių Amerikos Valstijų batalionai. Nepriklausomybės kovose Lietuvos kariuomenės gretose taip pat kovėsi Vokietijos saksų ir Jungtinių Amerikos Valstijų savanoriai. Šiandien tai patikimi Lietuvos sąjungininkai, savo kariais prisidedantys prie mūsų šalies saugumo ir atgrasymo.

Nuotr. aut. št. srž. sp. Ieva Budzeikaitė

- Reklama -

Naujausi straipsniai