Laisvės atėmimo bausmė 6 metams ir 6 mėnesiams – tokį Šiaulių apygardos teismo nuosprendį išgirdo buvęs įmonės, registruotos Panevėžyje, direktorius G. L. 46-erių metų vyras nuteistas už eilę nusikaltimų: turto pasisavinimą, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą, aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą, dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, apgaulingą apskaitos tvarkymą ir neteisingą duomenų apie pajamas pateikimą.
Šiuo metu bankrutuojanti įmonė anksčiau vertėsi biokuro prekyba Šiaulių apskrityje. Jos vadovas, jau 11 kartų teistas G. L., teismo nuosprendį išgirdo atvykęs iš įkalinimo įstaigos, kur jau atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusios Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės Astos Mickevičiūtės, buvusio bendrovės vadovo neteisėta veikla buvo susijusi su apgaulinga bendrovės buhalterine apskaita, siekiant išvengti mokėtinų mokesčių valstybei.
Ikiteisminį tyrimą atlikę Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai ištyrė, kad nuo nuo 2017 metų pradžios per maždaug pusantrų metų nuteistasis pardavė durpių briketų, medžio pjuvenų briketų, pjuvenų granulių fiziniams asmenims, neišrašydamas pardavimo dokumentų. Iš viso beveik šimtui klientų Šiaulių regione buvo parduota neapskaitytos produkcijos už 72 793 eurus.
Bylos duomenimis, bendrovės pinigai likdavo pačiam vadovui, kada pirkėjams nebūdavo išrašomi dokumentai už įsigytą produkciją. Atitinkamai į apskaitą nebūdavo įtraukiami ir pardavimai. Gautus pinigus G. L. įnešdavo į bendrovės sąskaitą kaip savo asmenines lėšas ir vėliau juos pasiimdavo, t. y. legalizuodavo ir pasisavindavo. Nuteistasis pripažino, kad taip nusikalstamu būdu legalizavo 71 579 bendrovei priklausiusius eurus.
Buvęs vadovas mokėjo darbo užmokestį savo darbuotojams neoficialiai, kai kurie jų pinigus gaudavo net nebūdami įmonės darbuotojai.
Jau bylos tyrimo eigoje G. L. buvo įspėtas policijos tyrėjo, kad dviem įmonės automobiliams yra uždėtas areštas ir jis privalo juos saugoti. Nuteistasis nepaisė policijos nurodymų ir pardavė automobilius nepažįstamiems asmenims pagal skelbimą, o gautus pinigus – 22 tūkstančius eurų – pasiėmė sau.
Bendrovei buvo paskelbtas bankrotas, todėl jis, siekdamas išvengti atsakomybės, paslėpė apskaitos dokumentus ir surašė netikrą vienintelio akcininko sprendimą, neva bendrovės direktore tampa viena Rusijos Federacijos pilietė. Nustatyta, kad ši moteris nieko apie fiktyvius pakeitimus nežinojo ir apskritai niekada nėra buvusi Lietuvoje. Sprendimą G. L. pateikė „Registrų centrui“ ir paprašė įregistruoti duomenis apie neva pasikeitusį įmonės vadovą.
Bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei teismas priteisė 93 579 eurus, Valstybinei mokesčių inspekcijai – 13704 eurus, o Valstybinio socialinio draudimo fondui – 3107 eurus.
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus
vyriausioji specialistė Gabrielė Petkuvienė
