Europos Sąjungos (ES) institucijos pasiekė preliminarų susitarimą dėl naujo reglamento, kuris iš esmės transformuos automobilių gamybos ir perdirbimo sektorių. Reformos tikslas – sukurti pilnavertę žiedinę ekonomiką, kurioje transporto priemonės būtų ne tik lengviau išardomos, bet ir jų vertingos medžiagos liktų ES rinkoje.
Netrukus publikuosime interviu su Europos Parlamento nariu Pauliumi Saudargu, kuris tiesiogiai prisidėjo rengiant šį reglamentą ir detaliau paaiškins politinius sprendimų užkulisius.
Nuo projektavimo iki draudimo eksportuoti
2025 m. gruodžio 12 d. pasiektas susitarimas numato griežtesnius reikalavimus visam automobilio gyvavimo ciklui. Žaliųjų finansų instituto (ŽFI) vadovas Audrius Šilgalis pastebi, kad pokyčiai prasidės dar gamyklose: bus reikalaujama naudoti mažiau mišrių medžiagų ir pateikti aiškias ardymo instrukcijas.
Viena svarbiausių naujovių – kova su „dingstančiais automobiliais“. Skaičiuojama, kad kasmet iš oficialių sistemų ES pasitraukia apie 3,5 mln. transporto priemonių. Siekiant tai sustabdyti, po pereinamojo laikotarpio įsigalios draudimas eksportuoti techniškai netinkamas naudoti transporto priemones į trečiąsias šalis.
Griežti reikalavimai perdirbtam plastikui
Reglamente nustatyti konkretūs terminai ir skaičiai, kurie privers gamintojus keisti tiekimo grandines:
Po 6 metų: naujuose automobiliuose turės būti bent 15 proc. perdirbto plastiko.
Po 10 metų: šis rodiklis turės pasiekti 25 proc.
„Uždaras ciklas“: dalis perdirbtų medžiagų turės būti išgaunama būtent iš eksploataciją baigusių transporto priemonių.
Ateityje planuojama nustatyti panašius reikalavimus ir plieno bei aliuminio panaudojimui.
Galimybė Lietuvai tapti perdirbimo centru
Lietuva jau dabar užima tvirtas pozicijas naudotų automobilių dalių prekybos sektoriuje, tačiau naujasis reglamentas reikalaus paslaugų kokybės šuolio.
„Siekiama, kad ypač vertingi metalai ir kritinės žaliavos iš elektrinių variklių bei baterijų nebebūtų išvežamos į trečiąsias šalis, o sistemingai perdirbamos Europoje“, – aiškina A. Šilgalis. Jo teigimu, Lietuvai tai puiki proga sukurti stiprius perdirbimo centrus, panašius į tuos, kurie jau veikia pakuočių ar elektronikos atliekų srityse.
Lietuvos įmonės jau dabar sėkmingai perdirba švino baterijas (beveik 100 proc. sudedamųjų dalių grįžta į gamybą), tad bazė plėtrai yra. Anot ekspertų, atsiradus aiškioms taisyklėms ir finansavimo instrumentams, regionuose galėtų išaugti nauji, modernūs automobilių utilizavimo centrai.
Kas toliau?
Nors preliminarus susitarimas pasiektas, jį dar oficialiai turi patvirtinti Europos Parlamentas ir ES Taryba. Numatoma, kad reglamentas pradės galioti praėjus dvejiems metams po jo galutinio patvirtinimo.
