Praėjus lygiai metams po istorinio Baltijos šalių atsijungimo nuo rusiškojo BRELL žiedo, ekspertai brėžia brūkšnį: Maskvos piešti apokalipsės scenarijai neišsipildė, o elektros sistema veikia stabiliai. Visgi, visiškos ramybės metai neatnešė – sausio mėnesį Estijoje įvykęs incidentas tapo rimčiausiu „streso testu“, kurio metu nuo tamsos regioną išgelbėjo Lietuvos jungtis su Lenkija.
Apie tai, kas iš tiesų įvyko sausio 20-ąją, ir kodėl atsijungimas nuo Rytų kaimynių buvo ne tik techninis, bet ir kultūrinis lūžis, „Verslo žinių“ tinklalaidėje „Verslo tribūna“ pasakojo advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ekspertas Mindaugas Jablonskis.
Atsijungėme ne tik fiziškai, bet ir „galvose“
Metus savarankiškai veikianti Baltijos šalių elektros sistema įrodė savo gyvybingumą. Pasak M. Jablonskio, svarbiausias pasiekimas – ne tik techninė nepriklausomybė, bet ir psichologinis lūžis.
„Mes metus laiko gyvename be Rusijos ir Baltarusijos diktuojamo ritmo. Mano supratimu, Lietuvos inžinieriai ir visuomenė tik dabar ima suvokti: atsijungėme ne tik fiziškai – atsijungėme ir pasąmonėje. Ilgą laiką mus kaustė naratyvas, esą be senosios sistemos regione bus nesaugu, viskas sugrius. Nieko panašaus neįvyko“, – teigia ekspertas.
Nors rinkoje pasitaikė kainų šuolių, M. Jablonskis juos vadina epizodiniais, susijusiais su generacijos pokyčiais, o ne sisteminiu nestabilumu.
Sausio 20-osios trileris Estijoje: akimirka iki „blackout’o“
Didžiausias išbandymas regiono energetikams teko visai neseniai – šių metų sausio 20 d. Estijoje. Bandant į tinklą įjungti didelį baterijų parką į pietus nuo Talino, situacija tapo nevaldoma.
„Vietoje planuoto stabilizavimo, sistemoje prasidėjo pavojingi svyravimai. Tai lėmė grandininę reakciją: viena po kitos atsijungė abi Estijos ir Suomijos jungtys „Estlink 1“ ir „Estlink 2“. Regionas akimirksniu neteko apie 1000 megavatų (MW) galios“, – situaciją analizuoja teisininkas.
Energetikoje įprasta planuoti tinklus taip, kad jie atlaikytų vieno elemento (N-1) atsijungimą. Tačiau dviejų galingų jungčių praradimas vienu metu yra kritinė situacija, galinti panardinti regioną į tamsą (vadinamas blackout).
Lietuvos jungtis su Lenkija – regiono gelbėtoja
Pasak eksperto, katastrofos išvengta tik dėl laiku ir tinkamai suveikusios Lietuvos infrastruktūros.
„Lietuvos jungtis su Lenkija („LitPol Link“) šį kartą išgelbėjo Baltijos regioną. Kritiniu momentu ji dirbo didesne galia ir kompensavo prarastą elektros srautą, neleisdama tinklui „užgesti“, – pabrėžia M. Jablonskis.
Ekspertas negailėjo pagyrų šio projekto autoriams, kurie, pasak jo, atlaikė politinį bei vadybinį spaudimą ir suprojektavo jungtį su būtina atsarga.
„Vasario 16-osios proga inžinieriams ir projektuotojams, kūrusiems jungtį su Lenkija, reikėtų įteikti medalius. Už tai, kad projektavo su rezervu, netaupydami ten, kur taupymas šiandien mums būtų kainavęs labai brangiai“, – sako M. Jablonskis.
Naujas iššūkis: baterijų ir saulės integracija
Incidentas Estijoje atskleidė ir naują problemą – senoji inžinerinė logika nebetinka naujos kartos įrenginiams. Tinklas pereina nuo inercinės generacijos (didelių elektrinių) prie inverterinės (saulės parkų, baterijų), kuri reikalauja itin tikslios sinchronizacijos.
„Jei iš baterijų „paduodama“ fazė idealiai nesutampa su tinklo faze, prasideda svyravimai. Panašu, kad būtent tai ir įvyko Estijoje. Tai pamoka ateičiai: mums reikia ne tik daugiau žaliosios energijos, bet ir išmanesnių apsaugų, griežtesnių standartų bei aiškios atsakomybės, kas padengs nuostolius, jei technologija „paveda“, – reziumuoja M. Jablonskis.
