Ši elegantiška, besišypsanti, švytinti moteris atrodo matyta turbūt daugeliui panevėžiečių. Pasufleruosime: tai dažna miesto renginių lankytoja. Įvairių organizacijų narė, savanorė. Moteris, niekada nepristinganti veiklos. Susipažinkime: Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rubrikos „Mes” herojė – Valė BILIENĖ. Daugelio ir čia vykstančių renginių dalyvė.
V.Bilienė gimė ir ankstyvąją vaikystę praleido Radviliškio rajone, Sidabrave. Tėvai ūkininkai augino 3 vaikus. Valei būnant 5-erių šeima persikėlė į Panevėžio rajoną, kur mergaitė mokėsi Krekenavos vidurinėje mokykloje. Žemės ūkio akademijoje baigė ekonomikos ir darbų organizavimo studijas. Paskui – 30 metų gyvenimo ir darbo laikotarpis Kėdainių rajone, Akademijos miestelyje. Čia su vyru dirbo Lietuvos žemdirbystės institute. Ji – vyriausioji finansininkė, sutuoktinis – jaunesnysis mokslinis bendradarbis. Į Panevėžį atsikėlė 2004-aisiais, taigi panevėžietės stažas – kiek daugiau negu 20 metų.
Iš naujo
„Mielas miestas, – sako Valė. – Dabar gyvenu centre, viskas vietoje – Bitės biblioteka, bažnyčia, teatras. Turiu daug draugų. Dukros užaugintos – abi įsikūrė Airijoje. Viena pasirinko dizainerės, kita – kineziterapeutės kelią. Susitinkame keliskart per metus“.
Visgi grįžus į Panevėžį jį vėl prisijaukinti reikėjo.
„Pamenu, vakarais vyras išsitraukdavo lazdelę ir kartu eidavome, kaip juokaudavome, ieškoti gatvių. Mat kažkada žinodavome senaisiais (sovietiniais) pavadinimais, o paskui šie buvo pakeisti. Taigi pažindinomės iš naujo“, – šypsosi.
Lankytis renginiuose mėgo abu sutuoktiniai.
„Po darbų lėkdavome į teatrą, kiną, susitikimus, parodų atidarymus ir kt. Savo kabinete visada turėjau pasiruošusi tam tinkamų porą porų batelių, palaidinukę, skrybėlaitę, rankinę“, – prisimena.
Visgi daugiausia laiko mėgstamoms veiklos moteris gali skirti dabar, išėjusi į pensiją.
Viskas suplanuota
Panevėžyje V. Bilienė iki pat pensijos ir dar dvejus metus sukakus pensiniam amžiui dirbo ekonomiste Nemuno gatvės poliklinikoje.
„Mėgau savo darbą, tačiau šis visada kartu yra ir pareiga. Visąlaik žinojau: būdama pensininkė imsiuosi visiškai priešingų veiklų. Taip ir nutiko – vos per kelis mėnesius mano darbotvarkė užsipildė visiškai“, – pasakoja.
Pašnekovė yra Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyriaus, Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyriaus, klubo „Veiklos moterys“ narė, apie 630 miesto senjorų vienijančio Trečiojo amžiaus universiteto užsienio kalbų grupių koordinatorė bei savanorė.
„Pastarajame daugiausia organizacinė veikla. Mokomės šešių užsienio kalbų: anglų, prancūzų, vokiečių, lenkų, latvių, esperanto. Ieškau dėstytojų, dalyvaujame „Erasmus“ projekte, keliaujame po užsienio šalis susipažindami su tenykščių senjorų veikla. Universitete dar turime meno, krašto pažinimo, dizaino, siuvimo, papuošalų gamybos ir kt. grupių. O dar įvairūs kitų įstaigų renginiai… Bitės biblioteka, Dailės galerija, Juozo Miltinio dramos teatras… Nėra dienos, kad kur nors nelėkčiau. Kaimynai vis pajuokauja kasdien matantys bent po kelis mano aprangos variantus“, – šypsosi.
Pirmiausia pats
V.Bilienę stebina tvirtinantys, kad Panevėžyje trūksta veiklų ar viskam reikia pinigų. Juk knygos, koncertai bibliotekose nekainuoja, parodų atidarymai, susitikimai skirtingose kultūros įstaigose irgi.
„Visgi laisvalaikį turi užsipildyti pats. Tai paprasta. Pavyzdžiui, užsisakyk Bitės bibliotekos naujienlaiškį – kas savaitę į savo elektroninio pašto dėžutę gausi renginių naujienas, atsiversk Panevėžio miesto savivaldybės interneto svetainę ar kt. Aš pati kviečiu į renginius draugus, pažįstamus. Kartais pakabinu skelbimą laiptinėje. Tačiau dažnai tų žmonių renginyje taip ir nepamatau. Supratau paprastą dalyką: pirmiausia norėti pačiam“, – sako.
Gyvenimo būdas
V.Bilienė renginiuose lankosi bent 3 kartus per savaitę. Juos atsirenka derindama su kitomis veiklomis.
„Tai mano gyvenimo būdas. Man to reikia. Juk nuėjęs gauni keturis viename: susitikimą su kūrėju/menininku, jo meną, bendravimą su kitais žmonėmis ir pažintis, o retkarčiais – ir taurę vyno, – šypsosi. – Pati labai mėgstu bendrauti, šnekėtis. Net kavos namie retai geriu – kur kas skaniau susitikus su draugais, pažįstamais“.
Moteriai visada įdomu kraštotyros temos, susitikimai su rašytojais, poetais, istorikais, įdomiomis asmenybėmis.
Kokių susitikimų norėtų pati?
„Kažkodėl pirmiausia į galvą šauna išėjusieji – poetai Dalia Teišerskytė, Henrikas Radauskas. Labai norėčiau vakaro su poetu Rimvydu Stankevičiumi, mūsų miesto aktoriais – Asta Preidyte, Eleonora Koriznaite, Laimučiu Sėdžiumi“, – sako V. Bilienė.
Asta Sarapienė