Lietuvoje

Lietuvos žmogaus teisių organizacijos prašo svarstyti T. V. Raskevičiaus tinkamumą Seimo komiteto pirmininko pareigoms

Lietuvos žmogaus teisių organizacijos prašo svarstyti T. V. Raskevičiaus tinkamumą Seimo


komiteto pirmininko pareigoms: ignoruojami visi, atstovaujantys ne jo partijos pažiūras
visuomenininkai, tarp jų ir žmogaus teisų judėjime žinomiausios Lietuvos Helsinkio grupės
atstovai.
Devynios žmogaus teisių srityje dirbančios nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Seimo vadovybę,
frakcijas ir Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydami svarstyti klausimą dėl T. V. Raskevičiaus
tinkamumo eiti Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigas ir užtikrinti, kad visų komitetų

posėdžius ir organizuojamus klausymus būtų kviečiamos visos suinteresuotos organizacijos. Etikos
komisijos prašoma inicijuoti tyrimą dėl T. V. Raskevičiaus galimai padarytų Seimo statuto ir kitų
teisės aktų bei etikos pažeidimų.
Kreipimąsi pasirašiusių visuomeninių organizacijų teigimu, Tomas Vytautas Raskevičius sistemingai
organizuoja Žmogaus teisių komitete svarstomų klausimų svarstymą ir klausymus, į juos kviesdamas
ir sudarydamas galimybę pasisakyti tik pačiam komiteto vadovui priimtinų pažiūrų organizacijų

atstovus. Toks elgesys dėsningai kartojasi nuo kadencijos pradžios: 2020 m. gruodžio 9 d. svarstant
parlamentinės kontrolės klausimą dėl Vaiko teisių apsaugos, 2021 m. vasario 4 ir 10 d. klausymuose
dėl bendros žmogaus teisių padėties Lietuvoje. Klausymuose dalyvavo tik progresyvios Žmogaus
teisių koalicijos nariai, taip pat tos moterų teisių organizacijos, kurios palaiko Stambulo konvenciją,
turi ideologizuotą požiūrį į smurto prieš moteris priežastis ir siekia, kad į Lietuvos teisinę sistemą

būtų įdiegta vyrus diskriminuojanti ir juos viktimizuojanti smurto dėl lyties sąvoka. Į nei vieną iš
minėtų posėdžių ir klausymų nebuvo kviečiamos kitos žmogaus teisių gynimo srityje veikiančios
organizacijos, o taip pat specializuotai moterų teisių srityje veikiantys Lietuvos Caritas, Krizinio
nėštumo centrai, teikiantys realią pagalbą nuo smurto nukentėjusioms moterims, prekybos
žmonėmis aukomis, nepakviestos.

Visuomenininkai teigia, kad toks posėdžių ir klausymų organizavimo būdas tiesiogiai prieštarauja
Seimo narių darbą reglamentuojantiems konstituciniams, Seimo statuto ir Valstybės politikos elgesio
kodekso principams. Šio kodekso 4 str. įpareigoja Seimo narį laikytis teisingumo principo, kuris
reikalauja, kad Seimo narys vienodai tarnautų visiems žmonėms, nepaisant jų politinių pažiūrų ar kitų
skirtumų, o taip pat nešališkumo principo, kuris įpareigoja būti objektyviu priimant sprendimus ir
vengti išankstinio nusistatymo. LR Seimo statutas neleidžia į klausymus selektyviai atrinkti

suinteresuotų asmenų: statuto 54 str. gramatinė struktūra aiškiai sako, kad jei komitete yra
organizuojami klausymai, jame turi teisę dalyvauti visi suinteresuotų visuomenės grupių atstovai
(Statuto 54 str. 2 d.), taigi jie turi būti ir informuojami apie būsimus klausymus, o pareiškę norą
dalyvauti – privalomai kviečiami. Tuo tikslu Statutas numato pareigą viešai paskelbti būsimų
klausymų rengimo planą (54 str. 4 d.), kad suinteresuotos organizacijos galėtų pasinaudoti Statuto
joms suteikta teise.

Kreipimąsi pasirašė Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Lietuvos Helsinkio grupė, Lietuvos
žmogaus teisių asociacija, Nepartinis demokratinis judėjimas, Lietuvos nacionalinė vartotojų teisių
asociacija, Piliečių gynybos paramos fondas, Lietuvos tėvų forumas, Nacionalinė šeimų ir tėvų
asociacija ir Laisvos visuomenės institutas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Gal patiks?

Taip pat skaitykite:

Back to top button