2024, birželio 15, Šeštadienis

Lietuvos energetikos agentūros pranešimas – gegužės energetikos duomenų apžvalga

Šių metų gegužės mėnesį saulės elektrinės pirmą kartą istorijoje buvo svarbiausias Lietuvos elektros energijos generacijos šaltinis – jų pagaminta elektra patenkino apie 25,8 proc. viso šalies vartojimo poreikio. Tai didžiausias rodiklis, lyginant skirtingas technologijas bei importo kryptis. Saulės elektrinės taip pat pagamino didžiausią elektros kiekį Lietuvos istorijoje – 232 GWh. Dėl SGD terminalo laivo-saugyklos „Independence“ apžiūros bei remonto darbų, gamtinių dujų vartojimo poreikį tenkino dujos, importuotos per Lietuvos-Latvijos jungtį ir Lietuvos-Lenkijos dujotiekį GIPL, bei dujos, pagamintos šalies biodujų gamyklose.

Nacionaliniai gamybos pajėgumai kasmet pagamina vis daugiau elektros, reikalingos vartojimui. 2024 m. gegužę nacionalinė elektros generacija patenkino apie 71 proc. vartojimo poreikio. Šis rodiklis yra geriausias tarp lyginamųjų mėnesių. Pagerintas ir ankstesnio – balandžio – mėnesio rekordas, kai buvo patenkinti 66 proc. tuometinio elektros vartojimo poreikio. Šiemet pirmųjų penkių mėnesių nacionalinės gamybos vartojimo patenkinimo vidurkis – 62 proc., 2023 m. – 43 proc., 2022 m. – 36 proc., 2021 m. – 35 procentai.

Gegužės mėnesį fiksuotos 94 valandos, kai šalyje pasigaminome elektros energijos daugiau nei jos reikėjo vartojimui patenkinti – tai didžiausias tokių valandų skaičius nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, taip pat pagerintas balandžio mėnesį fiksuotas rodiklis – 75 valandos.

Mažesnė vėjo elektrinių gamyba, sumenkusi hidroelektrinių generacija Latvijoje, šilti orai, taip pat  regioniniai įvykiai lėmė, kad gegužę didmeninės elektros kainos mėnesio vidurkis siekė 75,85 Eur/MWh – jis didžiausias nuo sausio mėnesio, kai buvo 117,4 Eur/MWh. Gegužės 27 d. – birželio 2 d. savaitės kainų vidurkis buvo 99,39 Eur/MWh – trečias didžiausias šiemet ir nusileido tik sausio pirmoms dviem savaitėms, kai siekė 201,23 Eur/MWh ir 103,01 Eur/MWh. Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad šiemet didmeninių elektros kainų vidurkis gali siekti 75–110 Eur/MWh.

Baltijos jūros regione, lyginant gegužės ir balandžio mėnesius, didmeninės elektros kainos mažėjo Suomijoje (-28,2 proc.) bei Švedijos SE 4 zonoje (-19,1 proc.), o labiausiai augo Latvijoje ir Lietuvoje (25,9 proc.), šiek tiek mažiau – Estijoje (25,6 proc.). Lenkijoje didmeninės elektros kainos išlieka didžiausios mūsų regione – 85,57 Eur/MWh.

Lietuvoje trijų tiekėjų siūlomų elektros tiekimo planų su 24 mėnesių fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį sumažėjo 1,2 proc. – nuo 0,252 Eur/kWh iki 0,249 Eur/kWh. Planų su fiksuota 12 mėnesių kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį padidėjo 0,8 proc. – nuo 0,249 Eur/kWh iki 0,251 Eur/kWh. Planų su nefiksuota kaina vidutinė  mėnesio 1 kWh kaina gegužės mėnesį, palyginti su balandžiu, padidėjo 9,6 proc. – nuo 0,197 Eur/kWh iki  0,216 Eur/kWh.

Gegužės mėnesį Nyderlandų prekybos taške TTF dujos vidutiniškai kainavo 30,8 Eur/MWh, arba 10,5 proc. daugiau nei balandį, kai jų kainos siekė 27,9 Eur/MWh. Pastebima, kad visą gegužės mėnesį TTF prekybos taške gamtinių dujų kainos tendencingai didėjo nuo 29 Eur/MWh mėnesio pradžioje – 35 Eur/MWh link mėnesio pabaigoje. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad šių metų antrojoje pusėje TTF dujų kainos gali būti apie 34–39 Eur/MWh.

Mūsų šalyje gamtinių dujų vartojimas gegužę, palyginti su balandžiu, 40,9 procento.

Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklos birželio 1 d. buvo užpildytos 70,2 proc. 2023 m. tuo pačiu metu saugyklos buvo užpildytos apie 69,2 procento. Latvijos Inčukalnio gamtinių dujų saugykla birželio 1 d. buvo užpildyta 49,8 proc., pernai tuo pačiu metu ji buvo užpildyta apie 50,4 procento. Tiesa, šiais metais užpildyta mažesnė dalis dėl padidėjusių saugyklos techninių pajėgumų: dujų kiekis saugykloje šiais metais siekė 12,3 TWh, pernai pirmą vasaros dieną – 11,4 TWh.

Biokuras gegužės mėnesį brango:o kainos vidurkis buvo 17,41 Eur/MWh, arba 1,8 proc. didesnis už balandžio kainą, kuri siekė 17,1 Eur/MWh. Tiesa, pernai gegužę biokuro kainos vidurkis buvo 22,73 Eur/MWh, arba 23 proc. didesnis nei šiemet.

Penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina birželį yra 5,48 ct/kWh – 3,4 proc. mažesnė nei gegužės mėnesį, kai siekė 5,67 ct/kWh ir 15 proc. mažesnė nei pernai birželį, kai buvo 6,42 ct/kWh. Keturiuose iš penkių didžiųjų miesųe šilumos energijos kaina mažesnė už šalies vidutinę šilumos kainą, kuri siekia 6,02 ct/kWh. Tik Panevėžyje šilumos kaina 0,13 ct/kWh viršija šalies vidutinę kainą. Birželį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje šilumos kaina mažėjo, Klaipėdoje ir Šiauliuose – didėjo, lyginant su gegužės mėnesiu. Mažiausia šilumos kaina birželį yra Vilniuje – 5,28 ct/kWh.

Lyginant Baltijos šalis, Lietuvoje ir toliau išlieka mažiausia vidutinė šilumos energijos kaina. Lietuvos didžiųjų miestų šilumos kainų vidurkis mažiausias – 5,5 ct/kWh, Estijoje didžiausias – 8,1 ct/kWh. Visos šalies kainų vidurkis Lietuvoje – 6,0 ct/kWh, Latvijoje – 8,5 ct/kWh, didžiausias Estijoje – 8,6 ct/kWh. Lyginant sostines, Vilniuje šilumos kaina birželio mėnesį mažiausia – 5,3 ct/kWh, Taline – 7,9 ct/kWh, arba 47 proc. didesnė. Didžiausia kaina išliko Rygoje – 8,8 ct/kWh, arba 66 proc. didesnė nei Vilniuje.

Brent naftos kainos gegužę svyravo 81–85 USD/bbl ribose, bet visą mėnesį, nepaisant trumpalaikių pakilimų, buvo stebimas bendras kainų mažėjimas: mėnesio pradžioje kainos buvo artimesnės 83 USD/bbl, o mėnesio antroje pusėje – arčiau 82 USD/bbl. Gegužę naftos kaina buvo 83,0 USD/bbl, arba 6,9 proc. pigesnė nei balandį (89,1 USD/bbl). Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad Brent naftos kainos šiais metais gali būti apie 76–80 USD/bbl.

Benzino vidutinė kaina nuo balandžio pradžios Lietuvoje didesnė už dyzelino kainą. Šis kainų skirtumas per mėnesį padidėjo nuo 0,07 Eur/l iki 0,09 Eur/l.

Gegužę, palyginti su balandžiu, benzino vidutinės mėnesio kainos lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse sumažėjo 0,02–0,04 Eur/l, išskyrus Lenkiją, kur vidutinė kaina nepakito. Dyzelino vidutinės mėnesio kainos lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse sumažėjo 0,01–0,08 Eur/l.

Gegužės mėnesį lengvųjų keleivinių (M1 kategorija) elektromobilių skaičius Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 3,28 proc. – padaugėjo 711, t. y. grynųjų elektromobilių skaičius išaugo 2,82 proc. (362), o iš išorės įkraunamų hibridų skaičius registre padidėjo 3,95  proc. (349).

Elektromobilių (BEV+PHEV) užimama parko dalis per gegužę išaugo 3,2 proc. ir šiuo metu sudaro 1,29 proc. viso M1 kategorijos transporto priemonių parko (BEV – 0,76 proc., PHEV – 0,53 proc.).

Nuvažiuoti 100 kilometrų elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, gegužės mėnesį kainavo 3,47 Eur, arba 3,3 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu automobiliu (11,38 Eur).

- Reklama -

Naujausi straipsniai