Kovo 18 d. 9:00 Vilniaus laiku Lietuva kartu su Lenkija, Latvija ir Estija paskelbė apie pasitraukimą iš konvencijos dėl Priešpėstinių minų (Otavos konvencijos). Karinės grėsmės valstybėms, turinčioms sienas su Baltarusija ir Rusija, pastaraisiais metais ženkliai išaugo, todėl svarbu stiprinti šalių atgrasymo ir gynybos pajėgumus.
Po intensyvių diskusijų Baltijos šalių bei Lenkijos gynybos ministrų suderinta vieninga rekomendacija pasitraukti iš Otavos konvencijos siunčia strateginę žinią, kad bus išnaudojamos visos galimybės sustiprinti atgrasymą ir efektyviai gintis bei išnaudoti karinių veiksmų pasirinkimo laisvę. Sprendimą dėl pasitraukimo iš Konvencijos gali priimti Lietuvos Respublikos Prezidentas ir Seimas.
Lietuva Otavos konvenciją ratifikavo 2003 m. Nuo to laiko grėsmių vertinimas pasikeitė iš esmės, saugumo aplinka pakito į neigiamą pusę, todėl anksčiau prisiimti papildomi teisiniai įsipareigojimai apriboja Lietuvos pajėgumus ir pasirinkimą norint apginti valstybę.
„Bendras regioninis sprendimas siunčia aiškią žinią – su rusija sieną turinčios valstybės yra pasirengusios imtis visų įmanomų priemonių, siekdamos užtikrinti savo piliečių saugumą. Intensyvių diskusijų metu pasiekta vieninga pozicija atspindi bendrą Baltijos šalių ir Lenkijos požiūrį į sudėtingą geopolitinę situaciją. Norime užtikrinti bendrus principus siekiant efektyviausios mūsų sienų apsaugos. Taip pat savo poziciją esame aptarę su sąjungininkais, dislokavusiais ar planuojančiais dislokuoti pajėgas mūsų teritorijoje. Esu dėkinga už jų konstruktyvų požiūrį į jautrią mūsų situaciją“, – sakė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Karą prieš Ukrainą pradėjusi Rusija nėra Otavos konvencijos narė, turi dideles priešpėstinių minų atsargas ir intensyviai naudoja jas kare prieš konvencijos nare esančią Ukrainą.
Priešpėstinės minos yra efektyvi ir pakankamai pigi gynybos priemonė, leidžianti trikdyti priešo pėstininkų judėjimą pėsčiomis ir sukurti stiprią bei atsparią gynybos liniją, blokuojančią įsiveržiančias pajėgas.
Net ir denonsavusi Otavos konvenciją Lietuva ir toliau laikysis pripažintų tarptautinės humanitarinės teisės principų ir normų, susijusių su kariavimo būdais ir metodais bei civilių gyventojų apsauga. Lietuva labai rimtai vertina visus savo įsipareigojimus, susijusius su Ženevos konvencijų ir jų papildomų protokolų įgyvendinimu ir imsis visų priemonių, kad sušvelnintų bet kokius galimus priešpėstinių minų sukeltus humanitarinius padarinius.