Nors kasmet Lietuvos keliais riedančių automobilių skaičius auga, o kartu su juo – ir sunaudojamos alyvos kiekiai, oficialūs skaičiai baugina. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, į rinką kasmet išleidžiama beveik 27 tūkst. tonų alyvos, tačiau atgal surenkama vos ketvirtadalis. Ekspertai atviri: likusi dalis tampa pigiu, bet mirtinai pavojingu kuru, nuodijančiu Lietuvos gyventojus.
Pavojingas šešėlis: 500 traukinio cisternų nežinioje
Kasmet į Lietuvos rinką patenkantis alyvos kiekis yra milžiniškas – vaizdžiai tariant, tai apie 500 traukinio cisternų arba 10 pilnų sąstatų. Tačiau oficialioje atliekų tvarkymo sistemoje pasirodo tik apie 24 proc. šio kiekio. Kur dingsta likę 75 procentai?
Pavojingųjų atliekų tvarkymo asociacijos (PATVA) direktorius Marius Busilas pabrėžia, kad panaudota variklinė alyva nėra tiesiog purvinas skystis – tai pavojinga atlieka, kurioje eksploatacijos metu susikaupia sunkieji metalai ir kiti toksinai.
„Oficialiai sutvarkoma tik ketvirtadalis alyvos atliekų, o likusi dalis kažkur „išgaruoja“. Nors dalis alyvos natūraliai sunaudojama variklių eksploatacijos metu, tie 10–15 proc. niekaip nepaaiškina likusios prarajos. Žemos sutvarkymo apimtys nepalieka abejonių – alyva patenka į aplinką nelegaliais keliais“, – teigia M. Busilas.
Verslo logika prieš gamtosaugą: kodėl apsimoka nusižengti?
Panaudota alyva turi savo kainą. Užsienyje ji vertinama kaip žaliava, kurią perdirbus vėl gaunami nauji alyvos produktai. Tačiau Lietuvoje legali sistema dažnai pralaimi konkurencinę kovą šešėliui.
Automobilių servisai turi prievolę priduoti pavojingąsias atliekas bent du kartus per metus, tačiau ši paslauga jiems kainuoja. Čia į žaidimą įsijungia nelegalūs supirkėjai. Užuot mokėjęs už atliekų išvežimą, servisas gali pasirinkti „paprastesnį“ kelią – atiduoti alyvą asmenims, kurie ne tik ją paima nemokamai, bet dar ir sumoka grynaisiais.
„Kai legalus sutvarkymas yra mokamas, o šalia atsiranda supirkėjai, siūlantys pinigus, akivaizdu, kad skaidri sistema pralaimi. Tai ne tik iškraipo rinką, bet ir skatina nusikalstamą veiklą aplinkosaugos sąskaita“, – sako PATVA vadovas.
Patalpų šildymas nuodais: kaina, kurią mokame sveikata
Vieša paslaptis, kad didžioji dalis nelegaliai surinktos alyvos nusėda nedidelių servisų ar privačių garažų katilinėse. Panaudotos alyvos deginimas šildymui yra pigus, bet itin žalingas būdas. Degant alyvai į orą išsiskiria sunkieji metalai: švinas, kadmis, chromas, nikelis ir net gyvsidabris.
Šie teršalai nesudega – kartu su dūmais jie patenka į atmosferą, o vėliau nusėda ant dirvožemio, patenka į mūsų plaučius ar gruntinius vandenis. Pasak ekspertų, tokia tarša prilygsta pavojingosioms pramoninėms atliekoms, o namų sąlygomis užtikrinti filtracijos, kokią turi specializuotos įmonės (pavyzdžiui, „Toksika“), yra neįmanoma.
Kaip pažaboti „dingstančią“ alyvą?
Sprendimo būdų ekspertai mato ne vieną. Pirmiausia – gamintojo atsakomybės sugrąžinimas. Jei alyvos importuotojai patys būtų įpareigoti rūpintis atliekų surinkimu (kaip yra su padangomis ar elektronika), servisams nebereikėtų mokėti už atliekų pridavimą, tad nebeliktų motyvacijos ieškoti nelegalių supirkėjų.
Taip pat siūloma griežtinti kontrolę taikant „kryžminį“ patikrinimą. Šiuo metu tikrinant servisus dažnai pasikliaujama tik jų deklaruojamais duomenimis sistemoje GPAIS. „Statistika rodo, kad vienam alyvos filtrui tenka apie 4 litrai panaudotos alyvos. Jei servise šis santykis yra reikšmingai kitoks, tai akivaizdus ženklas, kad dalis atliekų buvo nuslėpta“, – metodiką aiškina M. Busilas.
Kontrolė vyksta, bet įrodyti kaltę sunku
Aplinkos apsaugos departamentas kasmet vykdo akciją „Garažiukas“. Praėjusiais metais buvo atlikta apie 250 patikrinimų. Visgi pareigūnai pripažįsta: nubausti pažeidėjus nėra lengva. Dažnai nelegalūs servisai apskritai neveda jokios apskaitos, o įrodyti faktinį alyvos deginimą ar nelegalų pardavimą be tiesioginių įrodymų yra sudėtinga teisinė procedūra.
Valstybinis planas numato, kad iki 2027 metų Lietuva turėtų tinkamai sutvarkyti bent 45 proc. panaudotos alyvos. Tačiau kol šešėlinė rinka bus pelningesnė už skaidrų verslą, tūkstančiai tonų juodojo aukso ir toliau nuodys mūsų aplinką.
