Lietuvoje yra užregistruota daugiau nei 130 medicinos diagnostikos laboratorijų. Pagrindinė šiandien joms kylanti problema – biomedicinos technologų trūkumas. Specialistų pasigendama tiek didžiuosiuose šalies miestuose, tiek regionuose. „Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos įstaigoms tenka didžiausias darbo krūvis. Pastaruoju metu laboratorijos vis aktyviau darbuotojų pradeda ieškoti ir tarp studentų“, – teigia Vilniaus kolegijos (VIKO) Sveikatos priežiūros fakulteto (SPF) Medicinos technologijų ir dietetikos katedros vedėja dr. Ingrida Pumputienė.
Šiuo metu Lietuvos diagnostikos laboratorijoms labiausiai trūksta biomedicinos technologų. Viena iš priežasčių, anot dr. I. Pumputienės, visuomenėje vyraujantis klaidingas įsitikinimas, kad sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijose dirba vienos specialybės darbuotojai, kurie tiesiog vadinami laborantais.
„Tai netiesa. Laboratorijose dirba 3 specialybių atstovai: biomedicinos technologai, medicinos biologai ir laboratorinės medicinos gydytojai. Šių profesijų atstovai tiesiogiai prisideda prie pacientų gydymo efektyvinimo (ligų diagnostikos ir stebėjimo), ligų prevencijos ir bendro medicinos lygio kėlimo Lietuvoje. Biomedicinos technologai yra ta pirmoji, bene svarbiausia, laboratorijos grandis, nuo kurios priklauso laboratorinio diagnostinio tyrimo atlikimas, jo kokybė ir rezultatų patikimumas“, – pasakoja ekspertė.
VIKO dėstytojai pritaria ir Lietuvos laboratorinės medicinos draugijos (LLMD) Vilniaus filialo pirmininkė dr. Inga Bikulčienė. Pasak jos, biomedicinos technologų atliekami tyrimai leidžia gydytojams operatyviai ir tiksliai diagnozuoti ligas, greitai pradėti gydymą ir efektyviai stebėti pacientų būklę bei kurti individualizuotus gydymo planus. Taip pat jie atlieka ir laboratorinius ligų prevencinius tyrimus, leidžiančius pastebėti ankstyvuosius ligos požymius.
„Itin svarbu, kad kuo daugiau baigiamųjų klasių moksleivių ir jų tėvų sužinotų apie šią profesiją. Informacijos apie galimybę pasirinkti biomedicinos technologo kelią turėtų būti daugiau, kad būsimi studentai, norintys savo ateitį sieti su veikla laboratorijoje, plačiau susipažintų su šia specialybe. Negana to, Lietuvoje tik dvi aukštosios mokyklos siūlo šią studijų programą. Ją pabaigusieji neretai išvyksta dirbti į užsienį“, – biomedicinos technologų trūkumo priežastis dėsto I. Bikulčienė.
Darbą siūlo jau antrame kurse
Dr. I. Pumputienė atskleidžia, kad pirmųjų darbo pasiūlymų biomedicininės diagnostikos studijų programos studentai sulaukia jau antraisiais studijų metais praktikų metu.
„Tokias geras įsidarbinimo galimybes garantuoja šiuo metu itin išaugusi biomedicinos technologų paklausa ir santykinai maža pasiūla. VIKO Biomedicininės diagnostikos studijų programos studentai jau nuo pirmo kurso įgyja ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių. Jie turi labai daug praktinių užsiėmimų, o po kiekvieno kurso atlieka praktikas realiomis darbo sąlygomis įvairių įstaigų laboratorijose, kuriose gilina žinias apie mikrobiologinių, citologinių, histologinių, hematologinių, biocheminių, molekulinių tyrimų atlikimą. Būsimi specialistai mokosi greitai, todėl paskutiniais studijų metais beveik visiems norintiems pavyksta visu etatu įsidarbinti laboratorijose“, – teigia dr. I. Pumputienė.
To pavyzdys – jau antrus metus patologijos laboratorijoje dirbanti VIKO SPF Biomedicininės diagnostikos studijų programos trečiakursė Auksė Jorudaitė.
„Rinkdamasi studijas ieškojau programos, kurioje galėčiau nieko nelaukdama pasinerti į praktiką. Pasirinkdama biomedicinos technologės kelią Vilniaus kolegijoje – pataikiau. Jau po pirmosios profesinės praktikos įsidarbinau patologijos laboratorijoje. Būdama trečiakursė jau sėkmingai dirbu pagal specialybę“, – patirtimi dalijasi VIKO studentė.
Anot Auksės, labiausiai darbe džiuginantis dalykas – galimybė padėti žmonėms anksčiau aptikti vėžį: „Ankstyva diagnostika leidžia laiku pradėti būtiną gydymą ir dėl to didina išgyvenamumą. Tai ne tik įdomus, bet ir labai motyvuojantis aspektas mano karjeroje.“
Ne tik žiūri pro mikroskopą
Auksė taip pat pasakoja, kad neretai iš aplinkinių tenka išgirsti, neva, laboratorijoje dirba tik su mikroskopu. Anot jos, tai dar vienas klaidingas įsitikinimas.
„Naujausios technologijos, žinoma, neaplenkia ir darbo laboratorijoje – dauguma procesų šiuo metu yra automatizuoti, kompiuterizuoti. Darbas su mikroskopu sudaro tik labai nedidelę dalį, daugiausia tikrinant, ar mėginiai atitinka kokybės kontrolės reikalavimus. Kiekvieną savaitę rotuojame savo darbo vietą, todėl kaskart turime dirbti vis su kitais laboratoriniais įrankiais ir moderniais prietaisais. Tuo darbas laboratorijoje mane ir žavi – nedaug rutinos, nuolatinis tobulėjimas ir daug kasdien matomų dalykų. Ir nebūtinai pro mikroskopą“, – šypsosi A. Jorudaitė.
