Skaitymas vaikui ne tik turtina žodyną ar lavina vaizduotę. Vaiko teisių gynėjai ir psichologai pabrėžia kur kas gilesnę literatūros prasmę – knyga gali tapti saugiu užutėkiu išgyventi sudėtingas patirtis, o kartais – vieninteliu tiltu, padedančiu vaikui atsiverti tėvams ar specialistams.
Apie tai, kaip herojų istorijos gydo ir moko, diskusijoje kalbėjosi psichologė ir rašytoja Eglė Lukinaitė-Vaičiurgienė, „Instagram“ tinklaraščio „Skaituolė“ autorė Asta Maciulevičė bei vaiko teisių gynėja Gitana Salickienė.
Nuo oro uosto iki knygos puslapių
Tinklaraščio „Skaituolė“ autorė A. Maciulevičė atvirauja, kad net ir knygų apsuptyje augusi jos dukra ne iš karto pamilo skaitymą. Tam prireikė ritualų – bendrų apsilankymų knygynuose, Knygų mugėje ir tėvų kantrybės. Dabar mama ir dukra dažnai skaito kartu, o knygos padeda atsakyti į nepatogius gyvenimiškus klausimus.
Moteris prisiminė situaciją oro uoste, kai dukra pastebėjo vaikus, ryšinčius saulėgrąžų juosteles (paslėptos negalios simbolį).
„Bandžiau paaiškinti, kad visi esame skirtingi, bet supratau, jog net man papasakoti apie nematomą negalią dešimties metų vaikui nėra paprasta. Tuomet suradome knygą, kurioje viena herojų – autizmo spektro sutrikimą turinti mergaitė. Skaitant dukra bando suprasti, kaip toks vaikas reaguoja į aplinką, kaip bendrauti, ko nedaryti“, – pasakoja A. Maciulevičė.
Jos teigimu, skaitydami apie herojų nesėkmes – ar tai būtų pamesta kuprinė, ar nusmukusios kelnės – vaikai išmoksta, kad tai nėra pasaulio pabaiga.
Saugus būdas „pasimatuoti“ jausmus
Psichologė E. Lukinaitė-Vaičiurgienė akcentuoja, kad knygose vaikai randa saugią erdvę susipažinti su temomis, kurios realybėje gali bauginti: negalia, netektimis, tėvų skyrybomis ar net Alzheimerio liga.
„Daugelį dalykų mažam vaikui lengviau suprasti per herojų istorijas nei iš suaugusiųjų pamokymų. Nors fiziškai vaikas nėra ten, kur vyksta veiksmas, emocinis patyrimas vis tiek ateina“, – teigia psichologė.
Būtent asmeninė patirtis paskatino ją parašyti knygą „Didžioji sesė“. Gimus antram vaikui, vyresnėlė išgyveno jautrų laikotarpį, tačiau buvo per maža, kad pati inicijuotų pokalbį apie savo jausmus. Knyga tapo terpe atpažinti save ir normalizuoti pokyčius šeimoje.
Specialistė pastebi įdomią tendenciją: vaikai dažnai tapatinasi ne su galingais nugalėtojais, o su nuskriaustais, vienišais personažais, taip bandydami suvokti savo pačių pažeidžiamumą.
Knyga kaip pagalbos įrankis
Vaiko teisių gynėja G. Salickienė pabrėžia, kad knyga gali tapti kritiniu įrankiu, kai reikia padėti vaikui, išgyvenančiam krizę.
„Būna situacijų, kai vaikas nedrįsta kalbėti apie tai, kas jam skauda. Tokiais atvejais tinkama knyga veikia kaip raktas. Atsitiktinis paveikslėlis ar frazė gali pasiūlyti vaikui išlaisvinančią mintį: „Šitam herojui skauda, ir man skauda. Ką jis daro? Gal ir aš galiu paprašyti pagalbos?“ – patirtimi dalijasi G. Salickienė.
Siekdami paskatinti vaikus nebijoti kalbėti apie savo problemas, vaiko teisių gynėjai kartu su populiariu rašytoju Tomu Dirgėla pristatė naują leidinį „Tu esi ne vienas. Tylios vaikų istorijos garsiai“.
Knygoje pasakojamos istorijos apie patyčias, socialinių tinklų pavojus ir drąsą prašyti pagalbos. Šį leidinį vaikai nemokamai galės gauti artėjančioje Knygų mugėje, o elektroninę versiją jau dabar galima rasti vaiko teisių gynėjų interneto svetainėje.
