Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva, stacionarinė slauga skiriama vertinant ne paciento ligos diagnozę, o sveikatos būklę. Tokiu būdu siekiama sudaryti sąlygas išsaugoti asmens savarankiškumą, apsaugoti nuo ligos paūmėjimo ar esamų simptomų progresavimo.
„Sparčiai vystant ambulatorines slaugos paslaugas namuose, stebimas stacionarinių slaugos paslaugų poreikio mažėjimas. Visgi jis išlieka aktualus atvejais, kai asmeniui būtina nuolatinė pagalba, bet teikti slaugos paslaugas namuose nėra galimybės dėl reikalingų procedūrų intensyvumo ar net dėl socialinių aplinkybių“, – sakė SAM Asmens sveikatos departamento Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus vedėja Ilona Šakienė.
120 dienų palaikomojo gydymo per metus kompensuoja valstybė
Palaikomojo gydymo ir slaugos paslauga (stacionarinė slauga) teikiama bet kurio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ir neįgaliesiems, kai yra aiški ligos diagnozė, nereikalingas aktyvus gydymas bei medicininė reabilitacija. Ši paslauga skiriama, kai pacientui nustatyta diagnozė ir nebereikia papildomų tyrimų. Taip pat tais atvejais, kai būtinų slaugos paslaugų negalima suteikti paciento namuose.
„Dar 2022 m. patvirtintas atnaujintas palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas reglamentuojantis įsakymas. Atsisakyta konkrečių diagnozių kaip indikacijų, nustatant stacionarinės slaugos poreikį – vertinama asmens sveikatos būklė, slaugos paslaugų poreikis ir galimybės jas suteikti namuose. Taip pat nustatyti reikalavimai palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrai ir paslaugą teikiančių asmens sveikatos priežiūros specialistų krūviai“, – sakė I. Šakienė.
Pasak SAM atstovės, šiuo metu palaikomąjį gydymą ir slaugą Lietuvoje teikia 98 asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Pacientams valstybė kompensuoja 120 dienų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje per kalendorinius metus.
