Štai ir atėjo sausio 6-oji – Trijų Karalių diena, kai išlydime Kalėdas, atsisveikiname su imbieriniais sausainiais, paskutinėmis mandarino skiltelėmis ir… eglute, kuri jau senokai barsto spyglius lyg pasyviai agresyvų priminimą, kad šventės baigėsi.
AB „Panevėžio specialus autotransportas“ primena: nors šventinė nuotaika išėjo, taisyklės niekur nedingo, todėl eglutė negali būti tiesiog elegantiškai „įgrūsta“ į mišrių atliekų konteinerį, palikta prie jo „tik trumpam“. Ne, net jei eglutė visą mėnesį stovėjo šalia stalo – tai dar nereiškia, kad ji tapo virtuvės atlieka.
Eglutė – rimtas reikalas. Ji priklauso biologiškai skaidžių atliekų kategorijai (DGASA 20 02 01), kartu su lapais, šakomis, žole ir kitomis žaliosiomis „gėrybėmis”. Tiesa, šakos turi būti ne ilgesnės nei 400–500 mm (smulkintos), o per metus vienam asmeniui leidžiama atvežti iki 500 kg tokių atliekų.
Komunalininkai perspėja – kadangi eglutės ir jų šakos negali būti metamos nei į mišrių komunalinių, nei į maisto ir virtuvės atliekų surinkimo konteinerius, jas reikia nuvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Praktikoje tai reiškia, kad prie aikštelių, kur eilės jau ir taip driekiasi, dabar dar atsiras ir sezoniškai liūdnos eglutės su buvusiais šeimininkais.
Trumpa matematikos pamokėlė. Panevėžyje – apie 85 tūkst. gyventojų. Vidutinė šeima – 3–4 asmenys. Tai reiškia maždaug 21–28 tūkst. šeimų. Kukliai – po vieną eglutę šeimai. Vadinasi, mieste po Trijų Karalių atsiranda apie 25 tūkstančių eglučių, kurios visos, pagal tvarką, turėtų būti surenkamos keliose atliekų aikštelėse. Tai jau ne simbolinis kiekis, o rimtas logistinis iššūkis. Ir čia prasideda stebuklas. Kiekvienas atvykęs privalo:
pateikti asmens dokumentą (eglutei – beje – dokumentų nereikia, bet be žmogaus ji nevažiuoja),
nurodyti, kurioje savivaldybėje eglutė „susidarė“,
palaukti, kol darbuotojas ją apžiūrės,
o tada visus duomenis suvesti į ASMILIS,
Klausimas paprastas: kiek minučių skiriama vienai eglutei priimti? Penkios? Dešimt? Net jei optimistiškai – penkios, 25 tūkst. eglučių reikštų apie 125 tūkst. minučių, arba daugiau nei 2 083 darbo valandų. Ir čia – tik eglutės, be senų sofų, skalbimo mašinų ir kitų įprastų aikštelių „gyventojų“. Gyventojams tai reiškia stovėjimą eilėse. Ilgose. Kantrybę ugdančiose. Tokiose, kur spėji ir su kaimynu susipažinti, ir aptarti, ar eglutę reikėjo pjauti į 400–500 mm gabalus dar namuose, ar galima improvizuoti vietoje.
Ir viso to fone kyla labai žemiškas klausimas: kodėl šiemet mieste nebuvo organizuotos laikinos eglučių surinkimo vietos, kaip tai būdavo anksčiau? Aikštelės mikrorajonuose, keli konteineriai, greitas surinkimas be pasų, be sistemų, be „nurodykite, kurioje savivaldybėje augo jūsų eglė „susidarė”. Paprasta, patogu ir, paradoksalu, gyventojams draugiška.
Vietoj to pasirinktas modelis „visi važiuoja patys“. Su eglute, dokumentais ir laiku, kurio po švenčių dažniausiai ir taip trūksta. Oficialiai – tvarka, tvarumas ir kontrolė. Neoficialiai – „spyglių” eilės, nervai ir klausimas, ar tikrai taip turi atrodyti efektyvus atliekų tvarkymas mieste, kuriame gyvena 85 tūkstančiai žmonių.
Perspėjama, kad prie šiukšlių konteinerių ar gatvėse paliktos eglės – tai ne tik netvarka, bet ir atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas. Už tokį neapsižiūrėjimą gresia administracinės baudos iki 600 eurų – tikrai ne maloniausia „dovana” po švenčių. Tačiau ar tikrai galima kaltinti žmones, kai atsakingas elgesys reikalauja pusės dienos iš jų gyvenimo? AB „Panevėžio specialus autotransportas” kviečia: užbaikime kalėdinį sezoną atsakingai. Kiekviena teisingai sutvarkyта eglutė – tai indėlis į švaresnį miestą ir tvaresnę ateitį. Teisybė, tik įsitikinkite, kad turite pakankamai laiko ir nepamirškite dokumentų.
