Panevėžio „Lietkabelio“ komanda sunkią savaitę pabaigs Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) rungtynėmis namuose su Kauno „Žalgiriu“.
Sekmadienį „Cido“ arenoje panevėžiečiai priims turnyro nugalėtojų titulą ginančius varžovus, kuriuos treniruoja „Lietkabelyje“ dvejus metus praleidęs Kazys Maksvytis.
„Lietkabelio“ komandos žaidėjus pristatytas jaunasis sirgalius Tijus, o didžiosios pertraukos metu ant „Cido“ arenos parketo jėgas tarpusavyje išbandys Juozo Balčikonio gimnazijos moksleiviai. Tai jau ketvirtas kartas, kai „Lietkabelio“ rungtynėms išskirtinis dėmesys skiriamas vis kitai ugdymo įstaigai.
Prieš rungtynes su žalgiriečiais „kklietkabelis.lt“ svetainė pasikalbėjo su gynėju Kristupu Žemaičiu. Įžaidėjas papasakojo apie penktadienio nesėkmingai susiklosčiusį susitikimą, varžovus ketvirtfinalyje, K.Maksvytį ir pasirodymą Europos taurėje.
– Penktadienį prieš Pasvalio komandą sunkiau buvo žaisti fiziškai ar psichologiškai?
– Aš asmeniškai jaučiausi visai gerai. Norėjau laimėti, nors ir mačas nieko nelėmė, tačiau reikia ruoštis atkrintamosioms bei su geresne nuotaika jas pradėti. Reikia nukelti kepurę prieš Pasvalio komandą, kuri tikrai žaidžia neblogai. Penktadienį jie gerai atrodė, padarė gerai namų darbus ir pelnytai laimėjo.
– Kiek iš komandos draugų jautėsi, kad stigo šviežumo?
– Matėsi tikrai. Gagičius iš kūno kalbos atrodė pavargęs, Radičevičius dar žaidžia su savomis problemomis. Aišku, neturėjome dviejų geriausiai perimetre besiginančių žaidėjų Lipkevičiaus bei Dovydo Giedraičio. Galbūt jie būtų geriau susitvarkę su Johnsonu, Culpepperiu bei Beručka. Negalime praleisti per kėlinį 30 taškų ir turėti 17 taškų deficitą po dviejų kėlinių. Dar bandėme sugrįžti į rungtynes, bet buvo per vėlu, nes varžovai buvo pajautę žaidimo ritmą.
– Kažkiek užgavo pralaimėjimas „Pieno žvaigždėms“?
– Reikia tikėtis, kad tai nebus kažkokios blogos atkarpos pradžia, nes pralaimėjome prieš „Virtus“, tada prieš Pasvalio ekipą. Reikia, kad nenumušto pasitikėjimo savo jėgomis, kadangi artėja lemiama sezono dalis, kur reikia rodyti geriausią savo žaidimą. Ambicijas kažkiek užgavo, bet nėra kada liūdėti, nes sekmadienį reikės žaisti prieš „Žalgirį“. Reikia gerinti formą ir po truputį pagauti tinkamą ritmą.
– Realiausia, kad ketvirtfinalyje reikės žaisti prieš „Šiaulių“ arba „Juventus“ ekipą. Yra didelis skirtumas tarp šių oponentų?
– Didelio skirtumo nėra. Šiame sezone abi komandas nugalėjome 3 kartus, bet daug vargo turėjome prieš abu oponentus. „Šiaulius“ nugalėjome dukart atsilikinėdami namuose, prieš „Juventus“ iškovojome pergalę tik po pratęsimo. Komandos apylygės ir žaidė tarpusavyje prieš kelias dienas, kur viskas sprendėsi paskutinėmis sekundėmis. Abi labai geros komandos.
– Kaip dabar atrodo sekmadienio varžovas „Žalgiris“, kai vairą perėmė K.Maksvytis?
– Kaip ir visi kalba, dar anksti vertinti, nes praėjo mažai laiko. Neabejoju, kad „Žalgiris“ padarė gerą žingsnį, vėl tas lietuviškas štabas, o Maksvytis yra kylantis treneris. Džiugu dėl jo, nes tikrai nusipelnė to šanso. „Žalgirio“ žaidimas turėtų gerėti, o pagrindinį vaizdą matysime jau kitame sezone. Kazys yra žaidėjų treneris, todėl jie turėtų būti patenkinti bei gerai jaustis.
– Pats K.Maksvyčio ir „Lietkabelio“ bendrą darbą stebėjote iš šalies. Kaip prisimenate tai?
– Pamenu, kad tai žaidėjų treneris, kuris propaguoja laisvesnį krepšinį su trumpesniais deriniais, daug „du prieš du“ žaidimo. Panevėžys tuo metu kilo, Klaipėdoje padarė fantastišką darbą. Negirdėjau nė iš vieno žaidėjo, kad nebūtų patikę žaisti pas Kazį, nes visiems duoda šansus, visi jaučiasi gerai psichologiškai. Manau, kad tai yra superinis treneris ir labai džiugu, kad lietuvis vėl treniruoja „Žalgirį“.
– Rungtynės turnyrinei lentelei įtakos neturi, bet ar gali žaidžiant prieš „Žalgirį“ stigti motyvacijos?
– Negali būti kalbų apie motyvacijos stoką, nes „Žalgiris“ yra Eurolygos komanda. Aš asmeniškai esu kaunietis, todėl tikrai norisi sužaisti gerai. Manau, kad kitiems taip pat. Turnyrine prasme nieko nelemia, bet mes turime gerinti žaidimą prieš atkrintamąsias.
– Kai pats žaidėte „Dzūkijoje“, ar būdavo didesnis noras laimėti prieš Europos taurės ekipą „Lietkabelį“?
– Taip, tas noras tikrai buvo. Matai, kad ta komanda rungtyniauja Europos taurėje, tu irgi ten nori žaisti, galbūt nori būti toje komandoje. Tas pats „Rytas“ irgi yra Čempionų lygos ekipa. Jau nekalbant prieš „Žalgirį“. Nori pasitikrinti jėgas, pasižiūrėti, kaip atrodo jų fiziškumas. Pats nori pasiekti tą lygį, todėl geras būdas pasižiūrėti, kaip tau sekasi tai daryti. Papildomo impulso tikrai būdavo.
– Jums buvo debiutinis sezonas Europos taurėje. Kaip jį vertinate?
– Aš parašyčiau 8 balus. Būtume patekę į ketvirtfinalį – rašyčiau 9, o jeigu į pusfinalį – 10 balų. Tikslas buvo patekti į kitą etapą, bet visi tikėjosi, kad aplenksime vos kelias komandas ir užimsime 8 vietą. Viskas susiklostė taip, kad buvome per vieną metimą ar atkovotą kamuolį nuo 3 arba 4 vietos. Tokiu atveju visa mozaika susidėliotų kitaip ir namuose žaistume prieš „Budučnost“ ekipą, kuri yra gerokai parankesnis varžovas. Man patirtis buvo neįkainuojama, kai reikėjo žaisti prieš tokius žaidėjus kaip Hackettas. Labai džiaugiuosi, kad turėjau tokią patirtį sužaisti 19 rungtynių Europos taurėje. Matysime, kaip toliau viskas klostysis, ar kitame sezone vėl žaisime šiame turnyre.