Šiandien, gruodžio 3 d., užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Briuselyje dalyvauja NATO užsienio reikalų ministrų susitikime, kuriame bus aptariamas gynybos ir atgrasymo priemonių įgyvendinimas bei Aljanso atsakas į augančias hibridines grėsmes.
„Rusija yra ir bus tiesioginė karinė grėsmė NATO – nepaisant to, ar bus sutarta dėl paliaubų, ar po to, kai vieną dieną bus pasiekta taika Ukrainoje. Todėl mes, NATO, turime būti pasirengę atremti šią grėsmę. Netgi šiandien esame puolami įvairiomis hibridinėmis Rusijos ir jos bendrininkės Baltarusijos atakomis – GPS trukdžiais ir klastojimu, kontrabandiniais balionais, kurie trikdo mūsų civilinę aviaciją ir kelia grėsmę mūsų kritinei infrastruktūrai“, – prieš susitikimą žurnalistams sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Pasak K. Budrio, į grėsmes Aljansas turi reaguoti stiprindamas oro gynybą ir greitesniu Hagoje priimtų sprendimų įgyvendinimu. Ministras pakartojo, kad jau kitąmet Lietuva skirs daugiau kaip 5 proc. BVP gynybai.
„Tikiuosi tą patį išgirsti ir iš sąjungininkų, kad jie daro tą patį – didina išlaidas gynybai. To labai reikia, antraip mūsų įsipareigojimai bus testuojami, o to norime išvengti“, – sakė ministras.
Tą patį Lietuvos diplomatijos vadovas tvirtino ir dėl paramos Ukrainai.
„Turime suprasti Ukrainos poreikius, tai daugiau kaip 50 mlrd. eurų, ir turime suprasti, kad reikia šią naštą pasidalinti. Negalime toliau jos palikti Šiaurės ir Baltijos šalių, Vokietijos, Lenkijos ir kelių kitų valstybių pečių. Visas Aljansas turime dalytis šią naštą. Tokia mano žinutė sąjungininkams“ , – tvirtino K. Budrys.
Ministro teigimu, Lietuvos įsipareigojimas 10 metų skirti 0,25 proc. savo BVP Ukrainai yra sektinas pavyzdys ir jei visi europiečiai tai darytų, pakaktų lėšų Ukrainos gynybos reikmėms.
„Matome nuolatines JAV pastangas, bet taip pat turime pripažinti, kad nematome jokio lankstumo iš Rusijos pusės. Ką jie bando daryti – tai įtikinti tarptautinę bendruomenę, kad galima pažeisti pamatinius principus. Mes su tuo nesutinkame. Jei pripažinsime Rusijos teritorinius laimėjimus, akimirksniu bus nužudyta tarptautinė teisė, o tai reikštų, kad bus dar daugiau agresijos ir kils dar didesnė grėsmė Rusijos kaimynystėje ir netgi kitur“, – pabrėžė K. Budrys.
