Pastaruoju metu gyventojams apgauti sukčiai pasitelkia internetinės paieškos sistemas. Įsigiję populiarių įstaigų pavadinimus kaip reklaminius raktažodžius, paieškos rezultatuose jie iškelia suklastotas svetaines. Jose suvedus prisijungimo duomenis, šie akimirksniu patenka į sukčių rankas. Kaip atpažinti tokias apgaules ir jų išvengti, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.
Daugelis esame linkę prie svarbių paslaugų jungtis per paieškos sistemas – įvedę „X bankas“, „Sodra“ ar kitą institucijos pavadinimą ir paspaudę pirmą pasitaikiusią nuorodą. Anot eksperto, būtent tuo sukčiai ir naudojasi – iš pirmo žvilgsnio patikimos nuorodos veda į netikras svetaines, skirtas išvilioti prisijungimo duomenis.
„Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis, šių metų kovą vidutinis DNS užkardos suveikimo skaičius per dieną siekė apie 59 tūkst. bandymų. Tai reiškia, kad tiek kartų užblokuotas svetaines kasdien bandė pasiekti vartotojai“, – sako M. Kutkaitis.
Profesionaliai imituoja tikras svetaines
Sukčių kuriami internetiniai puslapiai atrodo itin profesionaliai: atkuriami tikri logotipai, spalvos, net tekstai, todėl juos atpažinti darosi vis sudėtingiau.
„Net ir patyrę vartotojai gali suklysti, nes tokios svetainės vizualiai beveik nesiskiria nuo tikrųjų. Tačiau pagrindiniai skirtumai slypi detalėse – internetiniame adrese, kuris gali būti ilgesnis, su papildomais simboliais ar keistomis galūnėmis. Pavyzdžiui, jei nuoroda baigiasi neįprastai, pavyzdžiui, „bank-login-secure123.com“, tai labai tikėtina apgaulė“, – sako M. Kutkaitis.
Taip pat svarbu įvertinti, ar svetainė naudoja saugų ryšį – jos adresas turėtų prasidėti „https://“, o naršyklėje būti matomas užrakto simbolis. Vis dėlto, anot eksperto, net ir tai negarantuoja saugumo, todėl svarbiausia kritinis vertinimas ir atsargumas.
- Kutkaitis priduria, kad ši schema aktuali ne tik bankams – klastojamos ir valstybinių institucijų, komunalinių paslaugų ar kitų įmonių svetainės.
„Klastojami puslapiai ir įmonių, kurios įgalina prisijungimą prie banko – draudimo, komunalinių paslaugų, valstybės įmonių ar valdžios vartų, mokesčių inspekcijos, socialinės apsaugos ar kt. Gyventojai dažnai patys nepastebi, atiduoda savo duomenis, o sukčiai nedelsdami inicijuoja mokėjimus ir perima asmenines paskyras“, – teigia M. Kutkaitis.
Kaip apsisaugoti?
Suaktyvėjus netikroms svetainėms M. Kutkaitis pateikia kelis patarimus, kurie gali padėti apsisaugoti savo duomenis internete.
Junkitės tik per oficialius adresus. Banko ar kitos svarbios svetainės adresą geriausia įvesti ranka į naršyklę arba naudoti iš anksto išsisaugotas nuorodas. Venkite jungtis per „Google“ paieškos rezultatus, ypač jei spaudžiate pirmą pasitaikiusią nuorodą.
Atidžiai tikrinkite interneto adresą. Jei domenas atrodo neįprastas, turi papildomų žodžių, skaičių ar simbolių, tai gali būti sukčių kurta svetainė. Tikras adresas visada bus aiškus ir tiksliai atitiks įstaigos pavadinimą.
Neskubėkite suvesti duomenų. Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl svetainės patikimumo, jokiu būdu neveskite į ją prisijungimo ar savo kortelės duomenų. Geriau iš naujo patys suveskite oficialų adresą naršyklėje.
Naudokite naršyklės apsaugos funkcijas. Įjunkite saugaus naršymo ar kitas saugumo funkcijas – jos gali įspėti apie netikras svetaines.
Kilus įtarimams reaguokite nedelsiant. Jei manote, kad suvedėte duomenis netikroje svetainėje, kuo skubiau susisiekite su banku bei pakeiskite visus dabartinius slaptažodžius. Greita reakcija gali padėti išvengti didesnių nuostolių ir nuo apgaulės apsaugoti kitus.
