Istorinis žingsnis Lietuvos mokslui: KTU įsigijo vieną pirmųjų kvantinių kompiuterių Baltijos šalyse

Kauno technologijos universitetas (KTU) verčia naują puslapį šalies informacinių technologijų istorijoje. Universiteto Kibernetinio saugumo kompetencijų centre (KTU KSKC) pradeda veikti kvantinis kompiuteris „SpinQ Gemini Lab“. Šis pirkinys ne tik įtvirtina Lietuvos pozicijas aukštųjų technologijų regione, bet ir atveria duris praktiniams pokvantinės eros tyrimams.

Iki šiol kvantiniai skaičiavimai Lietuvos studentams ir net mokslininkams dažniausiai buvo prieinami tik teoriniame lygmenyje arba per virtualias simuliacijas. Naujoji įranga leis viską išbandyti praktiškai – nuo pačių mažiausių informacijos vienetų (kubitų) valdymo iki sudėtingų algoritmų testavimo realiomis sąlygomis.

Technologinis šuolis: nuo simuliacijų prie realybės

Nors KTU KSKC jau anksčiau naudojo galingą 32 kubitų virtualių simuliacijų sistemą, paremtą aukšto našumo skaičiavimo (angl. High-Performance Computing, HPC) sprendimais, „SpinQ Gemini Lab“ atneša visiškai kitokią, apčiuopiamą patirtį.

Tai eksperimentinė kvantinių skaičiavimų platforma, kurioje veikia 1–3 kubitų branduolinio magnetinio rezonanso (NMR) kvantinis kompiuteris ir integruotas 24 kubitų klasikinis simuliatorius.

KTU KSKC vadovas prof. Šarūnas Grigaliūnas pabrėžia, kad perėjimas prie realios fizinės įrangos yra kritiškai svarbus:

„Tik dirbant su fiziniu įrenginiu galima pamatyti, koks iš tikrųjų atsiranda „triukšmas“, kaip kinta stabilumas, atsiranda valdymo paklaidos ar dekohorencija. Tai suteiks mūsų studentams ir tyrėjams neįkainojamą realią patirtį, kuri būtina ruošiant specialistus darbui su ateities didžiosiomis kvantinėmis sistemomis.“

Dėmesys kibernetiniam saugumui ir dronų ryšiui

Kvantinių technologijų atėjimas iš esmės keičia kibernetinio saugumo taisykles. Klasikinių apsaugos metodų netrukus nebeužteks, todėl KTU orientuojasi į pokvantinės kriptografijos (PQC) ir kvantinio ryšio (QKD) tyrimus.

Pagrindinės naujojo kompiuterio pritaikymo kryptys:

  • Atsparumo tyrimai: Sistemų apsauga nuo GNSS/GPS signalų slopinimo (angl. jamming) ir kitų tyčinių trikdžių, kas ypač aktualu mobiliosioms technologijoms ekstremaliose situacijose.

  • Saugus bepiločių orlaivių ryšys: Prie šių tyrimų ir pačios įrangos įsigijimo reikšmingai prisidėjo fondas „Šaulys Foundation“, aktyviai remiantis saugaus dronų ryšio iniciatyvas pasitelkiant kvantines technologijas.

  • Prototipų kūrimas: Automatizuotų sistemų, kurios, kilus grėsmei, geba pačios persijungti į saugesnį režimą, realus testavimas.

Atvira platforma verslui ir valstybei

Naujoji infrastruktūra pasitarnaus ne tik akademinei bendruomenei (magistrantams ir doktorantams), bet ir išoriniams partneriams. KTU siūlo savo resursus verslui bei valstybinėms institucijoms, norinčioms žengti koja kojon su inovacijomis:

  • „AI Sandbox“ aplinka: Tai saugus poligonas dirbtinio intelekto (DI) modeliams testuoti, leidžiantis įvertinti jų atsparumą manipuliacijoms ar kibernetinėms atakoms.

  • Skaitmeninė kriminalistika: Pažangūs elektroninių įrodymų rinkimo metodai ir ekspertizės elektroninių nusikaltimų srityje.

  • Saugus testavimas: Galimybė organizacijoms išbandyti naujus algoritmus, IT sprendimus ir programinius kodus nerizikuojant savo realiomis sistemomis ar jautriais duomenimis.

Šis strateginis žingsnis, finansuotas iš KTU, rėmėjų ir Europos Sąjungos fondų lėšų, dar kartą patvirtina universiteto, kaip IT lyderio, poziciją. Lietuva ne tik seka pasaulines tendencijas, bet ir aktyviai kuria kompetencijų bazę, kurios valstybei ir verslui masiškai prireiks jau artimiausiame dešimtmetyje.