Šiandien mūsų telefonai saugo daugiau paslapčių nei asmeniniai dienoraščiai: čia telpa banko sąskaitos, el. pašto archyvai, socialiniai tinklai ir visa skaitmeninė tapatybė. Būtent todėl Europoje plinta nauja, itin agresyvi organizuoto sukčiavimo banga, kurios taikiniu tampa ne pats įrenginys kaip daiktas, o jame esanti informacija. Nusikaltėlių rankose atsidūręs telefonas vos per kelias valandas gali virsti įrankiu, ištuštinančiu sąskaitas iki paskutinio cento.
Nužiūrėtas slaptažodis – raktas į dešimttūkstantinius nuostolius
Nors esame pratę saugotis virtualių įsilaužėlių, naujoji schema remiasi primityviu, bet itin veiksmingu metodu – fiziniu stebėjimu. Nusikaltėliai viešose vietose, pavyzdžiui, kavinėse ar sausakimšame transporte, tiesiog nužiūri, kokį PIN kodą savininkas suveda atrakindamas ekraną. Kai kodas jau žinomas, pavogti patį telefoną tampa technine detale.
Gavę įrenginį ir žinodami jo kodą, sukčiai veikia žaibiškai. Pirmiausia jie pakeičia „Apple ID“ ar „Google“ paskyrų slaptažodžius, taip akimirksniu atimdami iš tikrojo šeimininko galimybę nuotoliniu būdu užblokuoti telefoną ar ištrinti duomenis. „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos vadovas Mindaugas Kutkaitis pastebi, kad tokiais atvejais nuostoliai neretai pasiekia ir 20 tūkstančių eurų ribą. Atrakintas telefonas leidžia laisvai disponuoti banko programėlėmis: perkamos prabangos prekės, atliekami skubūs pavedimai ar net savininko vardu nuomojami automobiliai, paliekant auką ne tik be pinigų, bet ir su svetimomis skolomis bei baudomis.
Kaip netapti lengvu grobiu?
Ekspertai pabrėžia, kad didžiausias sukčių sąjungininkas yra mūsų kasdienis neapdairumas. Mechaniškai suvedami skaitmenys ekrane tapo tokiu įprastu veiksmu, kad dažnai pamirštame apsidairyti. Siekiant apsaugoti savo turtą, pirmiausia rekomenduojama atsisakyti paprastų skaitmeninių kodų ir, kur tik įmanoma, naudoti biometrinius duomenis – veido atpažinimą arba piršto atspaudą. Tai gerokai saugesnis barjeras, kurio neįmanoma tiesiog „nužiūrėti“ per petį.
Taip pat kritiškai svarbu telefone nelaikyti jautrios informacijos „nuogame“ pavidale. Nuotraukų galerijose esančios banko kortelių kopijos ar užrašuose surašyti slaptažodžiai nusikaltėliams yra lyg atvira lobių skrynia. Vietoje to vertėtų rinktis specializuotas slaptažodžių tvarkykles ir pasirūpinti dviejų veiksnių autentifikacija, kuri taptų papildomu saugikliu net ir praradus įrenginį.
Lemiamas faktorius – laikas
Jei telefonas vis dėlto dingo, sėkmę kovoje su sukčiais lemia ne valandos, o minutės. Pirmoji reakcija turi būti nukreipta ne į įrenginio paiešką, o į visų prieigų blokavimą. Skubus susisiekimas su banku, el. pašto ir „debesų“ talpyklų slaptažodžių pakeitimas iš kito įrenginio bei pranešimas policijai gali tapti vienintele užkarda, sustabdančia finansinę katastrofą. Šiandienos pasaulyje budrumas yra svarbiausia valiuta, sauganti mūsų skaitmeninį gyvenimą nuo svetimų rankų.
