Juodeikis

Per Jonines dažniau nei įprastomis dienomis nukenčia gyventojų namų turtas, taip pat įvykių ilgaisiais savaitgaliais daugėja kelyje. „Lietuvos draudimo“ ekspertas atkreipia dėmesį į esminius dalykus, kad nelaimių šį Joninių savaitgalį pavyktų maksimaliai išvengti.

Remiantis draudimo bendrovės pastarųjų kelių metų statistika matyti, kad per ilguosius savaitgalius išauga ir turto vagysčių skaičiai, ir žalų skaičiai kelyje, o ypač – smulkios techninės nelaimės.

Vagys siaučia vis labiau

Jonines lietuviai švęsti tikrai mėgsta, tačiau apžvelgiant paskutinius kelerius metus matyti, kad laisvos dienos bei ilgieji savaitgaliai atneša ir nuostolių.

„Per ilguosius savaitgaliu vagysčių skaičiai iš būstų išauga net 3-5 kartus. Vagišiai žino, kad per tokius šventinius savaitgalius žmonės išvyksta iš namų, todėl namų turtas – puikus ir lengvas grobis. Būtent todėl reikėtų pasistengti patiems namų šeimininkams bei užkirsti kelią bet kokiems vagišių ketinimams.

Šį Joninių savaitgalį sinoptikai praneša taip lauktus vasaros karščius, tačiau išvykdami jokių būdu nepalikite pravirų langų, užrakinkite duris – atrodo elementaru ir paprasta, tačiau nemažai gyventų šios taisyklės nesilaiko“, – pasakoja Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Operacijų departamento vadovas.

Anot jo, nederėtų lauke, ypač turintiems nuosavus namus, palikti turto lauke. Net jei privati teritorija aptverta tvora – vagis tai menkai sustabdys.

„Vis dažniau gauname informacijos, kad vagys kiemus, privačias aptvertas teritorijas stebi dronais, todėl visą turtą reikėtų įnešti į namus ar bent tvirtai prirakinti prie stacionarių objektų. Tai padės ne tik saugantis nuo vagių, bet ir jei užkluptų vasaros vėtros, kai ima skraidyti ir batutai, ir sunkios kepsninės“, – sako A. Juodeikis.

Žinoma, svarbu įnešti į namus dviračius, žoliapjoves, lauko baldus – „Lietuvos draudimo“ statistika rodo, kad vagysčių iš kiemų skaičiai šiemet jau rekordiniai, todėl nereikėtų manyti, kad vagys sustos. Artūras Juodeikis pabrėžia, kad vasarą vagysčių būna daugiausiai, todėl ilgieji vasarų savaitgaliai būna rekordiškai nuostolingi gyventojams.

Pasitaiko užliejimų ir kitų nutikimų

Anot draudimo eksperto, namai per tokius savaitgalius nukenčia ne tik nuo vagių, bet ir nuo kitokių nelaimingų nutikimų.

„Gana daug klientų nusiskundimų būna ir dėl užliejimų bei gaisrų. Grįžę po ilgesnio laiko, žmonės randa užlietus namus dėl kaimynų arba jų pačių kaltės. Todėl labai svarbu prieš išvykstant ilgesniam laikui išjungti visus buities elektros prietaisus, kad netyčia nekiltų gaisras.

Taip pat svarbu užsukti vandenį, ypač gyvenantiems senesnės statybos namuose, kur vamzdžiai jau gali būti ne tokie patikimi. Užsitikrinę saugumą būsite labiau garantuoti, jog nepridarysite nelaimių sau ar savo kaimynams, išvengsite mažiausios rizikos“, – sako A. Juodeikis.

Pilnos stovėjimų aikštelės – dar daugiau nudaužytų automobilių šonų

Nors tokiais savaitgaliais daugiausiai nutinka turto žalų, nevertėtų atsipalaiduoti ir kelyje.

„Kur kas labiau norisi akcentuoti būtent ne greitkeliuose nutikusias avarijas, tačiau smulkias žalas, kurios taip pat atneša gana daug nemalonumų. Vairuotojai turėtų didesnį dėmesį skirti stovėjimo aikštelėms. Ruošdamiesi Joninėms, žmonės gausiai vyksta į prekybos centrus, o pilnose stovėjimo aikštelėse incidentų nutinka kur kas daugiau“, – sako „Lietuvos draudimo“ ekspertas.

Anot jo, žmonės skuba, dažnai neatkreipia dėmesio, koks atstumas yra iki šalia stovinčio automobilio, todėl nubraižomos transporto priemonės. 2021 metais tokių incidentų kaina viršijo 113 tūkst. eurų sumą.  Dažniausiai pažeidžiamas automobilio dažų sluoksnis, apgadinamas, įlenkiamas sparnas ar durelės.

Eismo įvykis, net jei automobiliai nejuda

Vairuotojo ir keleivių atidaromomis durimis padaryta žala yra atlyginama pagal privalomąjį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą.

„Tokie įvykiai yra laikomi draudžiamaisiais ir net jei abi transporto priemonės nejuda, variklis nėra užvestas, bet atidarant automobilio dureles subraižomas ar įlenkiamas kitas automobilis, toks įvykis traktuojamas kaip eismo įvykis – pildoma įvykio deklaracija ir kiti dokumentai“, – sako Artūras Juodeikis.

Kaip jis teigia, pasitaiko atvejų, kai klientai pastebi, jog stovėjimo aikštelėje žala buvo padaryta jų automobiliui, o kaltininkas dingęs.

„Tokiais atvejais naudinga turėti KASKO draudimą, kuris atlygina kliento patirtą žalą. Visada svarbu užfiksuoti įvykio faktą, mobiliuoju telefonu nufotografuoti nuostolius ir iškart kreiptis į draudimo bendrovę“, – teigia „Lietuvos draudimo“ ekspertas.

Apgadinus svetimą automobilį ir turtą, niekada negalima pasišalinti iš įvykio vietos, nes tai užtraukia labai rimtas pasekmes.

Laisvalaikis gamtoje – didelė tikimybė, kad įsisiurbs erkė

Joninių savaitgalį žmonės dažnai leidžia gamtoje, todėl ekspertas primena ir apie nemažą tikimybę, jog gali įsisiurbti erkės.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, 2021 metais išmokos dėl Laimo ligos ir erkinio encefalito beveik siekė 160 tūkst. eurų. Erkės dėl gamtinių ir klimato sąlygų mūsų krašte paplitusios gausiai, tad rizika užsikrėsti jų sukeliamomis ligomis yra itin didelė, ypač vasaros laikotarpiu. Taip pat – buvo šilta žiema, šiemet matome didesnį erkių suaktyvėjimą.

Įkandus erkei, rekomenduočiau iš karto kreiptis į gydytoją, kuris atliks reikiamus tyrimus, o ligos atveju, greitai parinks efektyvią gydymo priemonę. Veiksmingos vakcinos nuo Laimo ligos nėra, jai imunitetas neįgyjamas, todėl žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai, jeigu jam vėl įkąs užsikrėtusi erkė. Tačiau pasiskiepyti nuo erkinio encefalito skatinčiau kiekvieną. Taip pat mūsų bendrovė siūlo specialų draudimą nuo erkių sukeltų ligų, kuris kainuoja vos 7 eurus metams,“ – sako A. Juodeikis.

Naujausias „Lietuvos draudimo“ prekės ženklo tyrimas rodo, jog Lietuvos gyventojai jį laiko pačiu patikimiausiu draudimo prekės ženklu Lietuvoje, ypatingai daug balų apklaustieji bendrovei skiria už tai, jog ji objektyviai vertina klientui padarytos žalos nuostolį, paprastai ir sklandžiai jas tvarko bei greitai sureguliuoja (KOG apklausa, 2021 m. gruodis, 18-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojai). Savo draudimą apskritai bendrovei patiki kas trečias besidraudžiantis šalies pilietis.

Print Friendly, PDF & Email