Kaskart užsiliepsnojus elektromobiliui, viešojoje erdvėje kyla nemenkas ažiotažas. Ypač daug elektromobilių skeptikų pernai pažadino sudegę automobilių dalijimosi įmonės „Spark“ elektromobiliai „Peugeot e-208“ ir „Volkswagen Up“.
Nors kalbos apie sunkiai suvaldomą gaisrą ir kartais net iki paros trunkantį jo gesinimą skamba grėsmingai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento statistika atskleidžia, kad daug dažniau užsiliepsnoja eiliniai „golfukai“ ir „šaranai“. Vien 2025 metais Lietuvoje kilo 845 transporto priemonių gaisrai. Tačiau elektromobilių gaisrų atvejai, nors ir nuskambėjo labai garsiai dėl nepaaiškinamos neapykantos jiems, – vienetiniai.
Elektromobiliai dega dėl tų pačių priežasčių, kaip ir dyzeliniai automobiliai
Tiriant elektromobilių gaisrus, labai dažnai paaiškėja, kad ugnies šaltinis – banalus 12V elektros sistemos trumpasis jungimas arba salono kondicionieriaus ar šildytuvo gedimas. Lygiai toks pat, koks gali nutikti ir „šaranui“.
Pavyzdžiui, „Peugeot e-208“ praėjusią vasarą užsiliepsnojo dėl trumpojo jungimo salono kondicionieriuje. Metų pabaigoje užsidegę elektromobiliai „Volkswagen Up“ greičiausiai nukentėjo būtent dėl pačios įkrovimo stotelės elektros įrangos gedimo.
Lietuvos gyventojų mėgstami F serijos (F10, F30) ir netgi naujesni G serijos „BMW“ modeliai slėpė vieną labai nemalonų ir pavojingą siurprizą – išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) sistemos defektą. Dėl jo šių modelių savininkai turėjo vežti automobilius į servisą, nes kitaip šie vieną dieną tiesiog galėjo užsidegti.
Anot Lietuvos ugniagesių, dažniausios transporto priemonių gaisrų priežastys Lietuvoje yra elektros instaliacijos gedimai (57,6 proc.) ir kiti techniniai gedimai (16,1 proc.).
Kitaip tariant, dažniausiai dega ne modernūs elektromobiliai prie greitojo krovimo stotelių, o seni, techniškai apleisti ir dažniausiai „pas pažįstamą garaže“ tvarkyti vidaus degimo variklius turintys automobiliai. Na, o kaip parodė „BMW“ atvejis – degti gali net ir nauji, bet rimtų defektų turintys automobiliai. Tokių defektų elektromobiliai turėti tiesiog negali dėl paprastesnės konstrukcijos.
Elektromobilį užgesinti iš tiesų nelengva, tačiau naujos technologijos jau kuriamos
„Gerai, bet įprastam automobiliui užgesinti prireikia iki valandos, o elektromobilio gesinimas užtrunka mažiausiai valandą, o paprastai tęsiasi iki 6–8 valandų!!!“ – jau šaukia „dyzeliukų“ gerbėjai.
Jie pamiršta, kad tikimybė, jog elektromobilis savaime pavirs laužu, yra neįtikėtinai maža. Švedijos civilinės saugos agentūros ataskaita parodė, kad per metus iš 611 000 šalyje registruotų elektromobilių užsidegė vos 23.
Tuo metu iš 4,4 mln. automobilių su vidaus degimo varikliais liepsnojo net 3 400. Pavertus procentais, metinė gaisro rizika elektromobiliui yra 0,004 proc., o automobiliui su vidaus degimo varikliu – 0,08 proc.
Daugelis nepagalvoja ir apie tai, kad paprastų konstrukcijų baterijos šiuolaikiniuose elektromobiliuose jau nebėra naudojamos. Štai, pavyzdžiui, BYD naudoja „Blade“ baterijas, kurios yra itin saugios.
Jos atlaiko net vinies testą. Be to, net ir rimtesnių avarijų atveju šios technologijos baterijos dega ne atvira liepsna, o smilksta.
Tad kol kai kurie isteriškai dreba dėl baterijų, sėdėdami ant 50 litrų itin degių degalų bako, šiuolaikiniai elektromobiliai verčia slėptis senuosius „dyzeliukus“ demonstruodami technologinį pranašumą.
Juokinga klausytis gąsdinimų apie gaisrus, kai vidaus degimo varikliai avarijos metu tampa tiesiog sprogimų ir kelių ardymo aparatais, o tarp saugiausių automobilių modelių „Euro NCAP“ reitinguose šiuo metu – elektromobiliai „Volvo EX90“ ir „Tesla Model Y“.
Senieji mitai jau nebeaktualūs. Rizika, kad užsidegs įprastas automobilis, yra 20 kartų didesnė. Šis atotrūkis su vis augančia naujų elektromobilių dalimi rinkoje tik didės.
Nuomonės autorius: Ignas Petrikonis, elektromobilių krovimo įmonės „Evioni“ vadovas
