78 proc. Lietuvos reguliarių el. pirkėjų produktus šiandien atranda socialiniuose tinkluose, o ne paieškos sistemose, rodo naujausio tarptautinio „DPD“ tyrimo „E. barometro“ duomenys. Z kartos atstovų tarpe šis rodiklis siekia 91 proc. Tai reiškia, kad el. parduotuvėms paieškos sistemų optimizavimas (angl. SEO) nebėra pakankamas matomumo garantas.
Atliktas tyrimas taip pat atskleidė, kad socialiniai tinklai tapo pagrindine vartotojų atradimo vieta – tiek Z kartai, tiek vyresniems el. pirkėjams.
„Anksčiau vartotojas pirmiausia eidavo į paieškos sistemą ir ieškodavo konkretaus produkto. Dabar, vis dažniau poreikis atsiranda soc. tinkluose, kur žmogus pamato rekomendaciją, vaizdo įrašą ar kitų vartotojų atsiliepimus. Tai keičia visą pirkimo logiką – atradimas įvyksta dar prieš tradicinę paiešką“, – sako „DPD Lietuva” komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila.
Nuo paieškos prie rekomendacijų
Pasak T. Vaišvilos, el. prekybos rinkoje vyksta esminis pokytis. Daugelį metų pagrindinis tikslas buvo kuo aukščiau atsidurti „Google” paieškos rezultatuose, tačiau šiandien vartotojai produktus vis dažniau atranda skirtinguose kanaluose.
Soc. tinklai jau seniai tapo daugiau nei bendravimo platformomis. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje 57 proc. reguliarių el. pirkėjų yra bent kartą pirkę tiesiogiai per soc. tinklus, o „TikTok” naudojimas per pastaruosius dvejus metus išaugo 9 procentiniais punktais.
„Matome, kad pirkimo kelias trumpėja. Žmogus pamato produktą vaizdo įraše, perskaito atsiliepimus, gauna rekomendaciją ir sprendimą priima nė karto neatidaręs paieškos sistemos. Tai reiškia, kad verslams vis svarbiau būti ten, kur iš tiesų nutinka sprendimas”, – T. Vaišvila
Kai sprendimą priima ne žmogus, o DI algoritmas
Kartu auga ir dirbtinio intelekto (DI) įrankių reikšmė. Vis daugiau vartotojų informacijos ieško ne tik paieškos sistemose, bet ir DĮ įrankių, tokių kaip „ChatGPT”, „Gemini”, „Claude“ ar kitų DI asistentų pagalba. Vietoje dešimčių nuorodų jie gauna vieną suformuotą atsakymą, rekomendacijas ir nuorodą pas konkretų pardavėją ar produktą.
Tai reiškia, kad ateityje verslai konkuruos ne tik dėl vartotojo dėmesio, bet ir dėl to, ar konkretų prekės ženklą apskritai „matys” DI sistemos, pasak T. Vaišvilos, tai vienas didžiausių el. prekybos iššūkių šiandien.
„Artėjame prie momento, kai dalis pirkėjų nebeieškos prekių savarankiškai. Jie tiesiog paklaus DI asistento, kokį produktą rinktis, kur jį pirkti ar kuri parduotuvė yra patikimiausia. Tokiu atveju svarbiausiu klausimu taps ne tai, kokią vietą užimate paieškos sistemoje, o ar apskritai patenkate į DI sugeneruojamas rekomendacijas”, – tvirtina T. Vaišvila
Pasak jo, tai gali pakeisti ir pačią el. prekybos rinkodarą. Jei anksčiau verslai optimizavo svetaines paieškos sistemoms, ateityje vis svarbesnė taps kokybiška informacija, aiškūs produktų duomenys, vartotojų atsiliepimai bei skaitmeninis matomumas įvairiose platformose.
Pirkėjai tampa vis mažiau nuspėjami
Tyrimas rodo, kad soc. tinklai jau dabar daro didelę įtaką tam, kokias internetines parduotuves renkasi vartotojai. Pavyzdžiui, Lietuvoje 74 proc. reguliarių el. pirkėjų po apsipirkimo dalijasi atsiliepimais internete, o tai dar labiau stiprina socialinių platformų įtaką pirkimo sprendimams.
T.Vaišvilos teigimu, ateityje vartotojo kelias iki pirkimo taps dar labiau fragmentiškas. Vieni produktus atras per trumpus vaizdo įrašus, kiti – per nuomonės formuotojų rekomendacijas, treti – per DI asistentų pateiktus atsakymus. Todėl e. prekybos verslams teks galvoti ne tik apie tai, kaip būti surastiems, bet ir kaip būti rekomenduojamiems.
„SEO niekur nedings, tačiau jis nebebus vienintelis matomumo garantas. E. prekybos ateityje laimės tie, kurie gebės būti matomi visame skaitmeniniame tinkle – nuo soc. tinklų iki dirbtinio intelekto platformų. Vartotojas gali ir nebeateiti per „Google”, tačiau jis vis tiek turės kažkur atrasti jūsų produktą”, – pažymi T. Vaišvila
Įžvalgos pateiktos remiantis tarptautiniu „DPD“ „E. Barometro“ tyrimu, atliktu 22 Europos šalyse. Tyrimo metu apklausta daugiau nei 30 tūkst. el. pirkėjų, tarp jų – daugiau nei 1 tūkst. respondentų Lietuvoje. Tyrimas atliktas 2025 m. gegužės–liepos mėn.
