Generalinė prokurorė Nida Grunskienė, atsižvelgusi į šių metų vasarą viešojoje erdvėje paskelbtą informaciją, susijusią su 2025 m. valstybinių brandos egzaminų vertinimu, kai Valstybinių brandos egzaminų vertinimo komitetų (toliau – Komitetai) sprendimais buvo nuspręsta kiekvieno kandidato valstybinių brandos egzaminų, išskyrus lietuvių kalbos ir gimtosios kalbos bei literatūros, rezultatus padidinti 10 taškų, pavedė Generalinės prokuratūros prokurorams patikrinti šią informaciją ir spręsti dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo. Dėl egzaminų rezultatų keitimo taip pat buvo gautas prokuratūroje ir piliečio pareiškimas.
Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje atlikus tyrimą dėl šių metų valstybinių brandos egzaminų rezultatų vertinimo tvarkos ir procedūrų teisėtumo bei pagrįstumo, priimtas sprendimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl Komitetų sprendimų pridėti 10 taškų kiekvienam 2025 m. valstybinius brandos egzaminus, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros ir gimtosios kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikiusiam kandidatui.
Tyrimo metu nustatyta, kad Komitetų posėdžio protokoliniai sprendimai ta apimtimi, kuria nuspręsta pridėti 10 taškų kiekvienam kandidatui (abiturientui), kuris dalyvavo matematikos, ekonomikos ir verslumo, filosofijos, geografijos ir istorijos, biologijos, inžinerinių technologijų, užsienio kalbų valstybiniuose brandos egzaminuose, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, konstituciniams teisėtumo ir teisinio tikrumo principams.
Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad teisiškai Komitetų ydingų sprendimų galiojimas yra pasibaigęs, prokurorui nėra teisinio pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminių administracinių aktų – Komitetų posėdžių protokolinių sprendimų teisėtumo ištyrimo. Priimant sprendimą įvertina ir tai, kad šių metų valstybinių brandos egzaminų sesija yra pasibaigusi, egzaminus laikiusių kandidatų darbai įvertinti, rezultatai patvirtinti ir paskelbti. Valstybinių brandos egzaminų rezultatų pagrindu įvyko priėmimas į aukštąsias ir kitas mokyklas, valstybinius brandos egzaminus laikę asmenys yra sudarę sutartis su mokymosi įstaigomis. Komitetų sprendimų panaikinimas sukeltų prielaidas peržiūrėti visą 2025 m. priėmimo į aukštąsias ir kitas mokymosi įstaigas procesą ir rezultatus, kas turėtų neabejotinai didelį poveikį jau susiklosčiusių santykių švietimo srityje stabilumui ir susiformavusiems į aukštąsias ir kitas mokyklas 2025 m. įstojusių asmenų lūkesčiams.
Nustatyta tvarka apie šį sprendimą yra informuotas minėtą pareiškimą pateikęs pilietis.
Prokuratūroje atlikto tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad Valstybinių brandos egzaminų vertinimo komitetų darbo reglamento nuostata, pagal kurią komitetas priima sprendimus dėl „atitinkamo valstybinio brandos egzamino išlaikymo ribos, t. y. slenkstinio, patenkinamo, pagrindinio bei aukštesniojo pasiekimų lygių ribų nustatymo“, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams – Švietimo įstatymo ir bendriesiems viešojo administravimo ir teisėkūros principams. Atsižvelgiant į prokuroro nustatytus viešojo intereso pažeidimus, apie šį sprendimą informuota Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuri įpareigota spręsti dėl priemonių nustatytiems teisės pažeidimams pašalinti taikymo.
Tuo tarpu Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad Prokuratūros sprendime, kurį gavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nėra konstatuota, kad sprendimas visiems laikiusiems pridėti dešimt balų yra neteisėtas. Teiginys apie „prieštaravimą imperatyvioms įstatymo nuostatoms, konstituciniams teisėtumo ir teisinio tikrumo principams“ minimas tik Generalinės prokuratūros pranešime spaudai, tačiau ne oficialiame ministerijos gautame sprendime. Oficialiu dokumentu ministerija visgi laiko prokuratūros nutarimą, o ne pranešimo spaudai tekstą.
