Kol pasaulio ekonomikos žemėlapį braižo geopolitinė įtampa ir makroekonominis neapibrėžtumas, Lietuva brėžia visai kitokią trajektoriją. Naujausia „Global Entrepreneurship Monitor“ (GEM) 2025/2026 ataskaita skelbia istorinį įvertinimą: mūsų šalis oficialiai tapo verslumo aplinkos lydere Europoje ir įsitvirtino stipriausių planetos ekonomikų penketuke.
Elitinis ketvertas: tarp Indijos ir Emyratų
Šių metų GEM duomenys atidengia niūrų globalų foną – net 67 proc. tirtų ekonomikų gyventojų pajamos mažėjo sparčiau nei augo, o pradėti verslą daugelyje šalių tapo sunkiau nei bet kada anksčiau. Tačiau šiame audringame fone Lietuva sužibo kaip stabilumo ir galimybių oazė.
Lietuva pateko į itin siaurą, vos keturių valstybių „elitinį klubą“. Kartu su Indija, Saudo Arabija ir Jungtiniais Arabų Emyratais, mes esame vieninteliai pasaulyje, kurių visos verslumo sąlygos – nuo finansavimo prieinamumo iki valstybės politikos – ekspertų įvertintos kaip „aukštesnės nei pakankamos“. Europos Sąjungos mastu Lietuva užėmė dominuojančią poziciją, palikdama už nugaros tokius sunkiasvorius kaip Vokietija, Prancūzija ar Šveicarija.
Ne sėkmė, o strateginis pasirinkimas
Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pabrėžia, kad šis šuolis nėra atsitiktinumas, o kryptingos valstybės brandos ženklas.
„Lietuva šiandien vertinama kaip viena palankiausių vietų kurti ir plėtoti verslą. Investicijos į startuolių ekosistemą ir skaitmeninę transformaciją davė apčiuopiamų rezultatų. Mūsų tikslas – ne tik išlaikyti lyderystę, bet ir tapti aukštos pridėtinės vertės ekonomikos centru globalioje kovoje“, – teigia ministras.
Skaitmeninis rytojus: dirbtinis intelektas kaip variklis
GEM ataskaita aiškiai indikuoja, kad ateities verslas bus neatsiejamas nuo dirbtinio intelekto ir giliosios skaitmenizacijos. Nors pasauliniu mastu verslo bendruomenė į technologines naujoves vis dar žiūri atsargiai, Lietuvos verslininkai demonstruoja pavydėtiną drąsą.
Beveik pusė (apie 50 proc.) jaunųjų Lietuvos verslų planuoja artimiausiais mėnesiais dar aktyviau integruoti pažangius skaitmeninius sprendimus. Tai rodo, kad technologijos Lietuvoje nebėra tik pagalbinis įrankis – tai pagrindinis ginklas konkuruojant globaliose eksporto rinkose.
Mokslas ir praktika ranka rankon
Šis prestižinis tyrimas, kurį Lietuvoje įgyvendina Vilniaus universiteto Verslo mokykla, tampa svarbiu kompasu formuojant šalies ekonominę ateitį. Akademinių įžvalgų ir politinių sprendimų dermė leidžia Lietuvai ne tik stebėti pasaulines tendencijas, bet ir patiems jas diktuoti.
Lietuva į 2026-uosius žengia nebe kaip mokinė, o kaip mokytoja, demonstruojanti, kaip nedidelė valstybė, pasitelkusi vienybę ir inovacijas, gali tapti verslumo standartu visam žemynui.
