Žurnalistui, eseistui, tinklaraštininkui ir lenkų mažumos Baltarusijoje atstovui A. Poczobutui atstovavo jo dukra Jana Poczobut. Ji EP nariams sakė: „Šiandien čia stovėti ir priimti šį apdovanojimą savo tėvo vardu man yra didelė garbė. (…) Jau beveik penkerius metus mano šeima gyvena tyloje ir netikrume be mylimo žmogaus. Šiandien noriu išreikšti didelį dėkingumą Europos Parlamentui už tai, kad prisimena jį ir visas šeimas, gyvenančias su tais pačiais neatsakytais klausimais.“
Kalbėdama apie 2025 m. rugsėjį dingusį garsų Baltarusijos opozicijos lyderį Mikalajų Statkevičių, ji sakė: „Kai garsiai ištariame (jų) vardus, jie nebėra tik statistika. Jie vėl tampa tikrais. Todėl jūsų dėmesys, Europos Parlamento dėmesys, yra labai svarbus. Jis išsaugo žmogaus orumą, kai visa kita stengiasi jį sunaikinti.“
EP pastaruoju metu priėmė kelias rezoliucijas, pasmerkdamas represijas Baltarusijoje ir reikalavo paleisti politinius kalinius, kurių, kaip manoma, yra apie 1200. Rezoliucijose smerkiamas A. Lukašenkos bendrininkavimas Rusijos kare prieš Ukrainą ir raginama taikyti griežtesnes sankcijas ir teikti tvirtesnę paramą Baltarusijos demokratinėms jėgoms, nepriklausomai žiniasklaidai ir žmogaus teisių gynėjams. Parlamentas tvirtai remia Baltarusijos demokratinę opoziciją ir jai skyrė 2020 m. Sacharovo premiją už minties laisvę. 2023 m. kovo mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl A. Poczobuto sulaikymo.
Sakartvelo žurnalistei, vienai iš nepriklausomų žiniasklaidos priemonių „Batumelebi“ ir „Netgazeti“ steigėjų ir direktorei M. Amaglobeli atstovavo „Batumelebi“ dirbanti kolegė Irma Dimitradze.
Ji EP nariams perskaitė M. Amaglobeli laišką: „Priimu (šį apdovanojimą) savo kolegų, žurnalistų, kurie dabar kovoja Sakartvele už žurnalistikos išsaugojimą, vardu. Jie nenuilstamai dirba, kad išgirstumėte Sakartvelo piliečių pasipriešinimo balsą, kad tiesa nebūtų nutildyta.“
Kalbėdama apie savo gimtosios šalies valdžią, M. Amaglobeli rašė: „Šis režimas yra negailestingas. Jis naikina laisvą žurnalistiką, opozicines partijas ir įkalina jų lyderius, išardo nevyriausybines organizacijas, o jose dirbančius asmenis vadina „užsienio agentais“. Vis dėlto jam nepavyko nutildyti protestų. Galbūt todėl Europos Sąjungos pareiškimai, kuriais remiami Sakartvelo žmonės, buvo stipresni ir tikslesni nei bet kada anksčiau. Ir už tai esu jiems labai dėkinga.“
Paminėjusi Sakartvelo siekį tapti ES dalimi, ji savo laišką užbaigė pabrėždama: „Mūsų kovos likimas priklauso ne tik nuo mūsų, nes mūsų kova yra ne tik apie mus. Kovokite su mumis ir už mus. Kovokite taip, kaip kovotumėte už savo šalių laisvę. Pasinaudokite visais turimais mechanizmais ir darykite tai, kol dar ne per vėlu.“
Sakartvelas nuo 2023 m. yra valstybė kandidatė į ES. Europarlamentarai griežtai pasmerkė žymų demokratijos būklės suprastėjimą šioje šalyje ir represinius įstatymus, kaip antai įstatymas dėl „užsienio agentų“, išpuolius prieš žodžio ir spaudos laisvę bei represijas prieš taikius protestus. EP nariai taip pat pareikalavo iš naujo surengti rinkimus po to, kai 2024 m. spalį juos laimėjusi pasiskelbė partija „Gruzijos svajonė“. Jie smerkė Rusijos įtaką šioje šalyje ir reikalavo paleisti sulaikytus asmenis.
Vis dėlto EP nariai pasisakė už narystės perspektyvos išlaikymą su sąlyga, kad bus įvykdytos reformos ir paisoma teisinės valstybės principų. EP nariai reikalavo taikyti sankcijas už smurtą atsakingiems asmenims. 2025 m. birželį buvo priimta rezoliucija dėl žiniasklaidos laisvės Sakartvele ir M. Amaglobeli atvejo.
Sovietų fiziko ir politinio disidento Andrejaus Sacharovo vardu pavadinta Sacharovo premija už minties laisvę yra aukščiausias ES apdovanojimas žmogaus teisių srityje. Nuo 1988 m. EP ja kasmet apdovanoja asmenis, grupes arba organizacijas už jų darbą ginant žmogaus teises, žodžio laisvę ir demokratines vertybes. Premijos suma – 50 tūkst. eurų.
