Šiandieninė Europa atsidūrė nepaskelbto, tačiau itin klastingo karo zonoje. Tai nėra tradicinis konfliktas su tankų kolonomis ar atvira fronto linija – Rusijos atakos prieš mūsų žemyną vyksta tyliai: padegimais, sabotažo aktais, kibernetiniais smūgiais ir dezinformacijos bangomis. Tačiau didžiausia Vakarų problema iki šiol buvo ne patys incidentai, o baimė juos įvardyti tikruoju vardu. Apie tai spaudos konferencijoje kalbėjo Europos Parlamento (EP) nariai Rasa Juknevičienė ir Virginijus Sinkevičius, pristatę svarbius EP pranešimus dėl ES saugumo, hibridinio karo suvaldymo ir Ignalinos atominės elektrinės (IAE) finansavimo.
Rusijos atakos – ne atsitiktiniai incidentai, o koordinuotas karas
Kaip pabrėžė EP Saugumo ir gynybos komiteto pagrindinė pranešėja R. Juknevičienė, hibridinio karo pranešime pirmiausia siekiama nustatyti vieningą apibrėžimą visoje Europos Sąjungoje. Iki šiol skirtingos šalys į išpuolius reagavo nevienodai: vienur tai buvo laikoma tiesiog chuliganizmu ar gaisrais, kitur – sistemingu puolimu.
„Mūsų apibrėžimas yra tas, kad tai nėra kokie nors pavieniai teroristų aktai ar piktavalių padegimai bei sabotažai. Akivaizdu, kad matome koordinuotus, žvalgybos vadovaujamus veiksmus, kurie vykdomi tiesiogiai arba pasitelkiant tarpininkus. Tie išpuoliai sąmoningai organizuojami taip, kad atrodytų kaip atskiri, nesusiję incidentai“, – sakė politikė.
Ji paaiškino, kad Maskva sąmoningai veikia vadinamojoje pilkojoje zonoje – žemiau NATO 5-ojo straipsnio slenksčio, kad nesukeltų tiesioginio karinio atsako, tačiau pasiektų savo tikslą: pasėtų chaosą, baimę ir susilpnintų Europos paramą Ukrainai.
Didžiausia Vakarų klaida – baimė eskaluoti
Aštrios kritikos R. Juknevičienė pažėrė ilgametei Vakarų valstybių laikysenai, kurią apibūdino kaip reaktyvią ir paremtą nuolatine baime supykdyti Kremlių.
„Iki šiol Vakarų demokratijose galiojo nuolatinė laikysena, kurios niekaip nebuvo galima pakeisti – baimė eskaluoti. Viskas buvo daroma labai tyliai, atsargiai, kad tik Rusija nesupyktų. Ir čia yra didžiausia klaida. Pirmiausia karai laimimi protuose, mąstyme, o tik po to įsijungia ginklai. Jeigu mąstymas toks, kad mus daužo, o mes atsitraukiame ir neeskaluojame – čia yra didžiausia bėda“, – teigė ji.
Kaip pavyzdį, iliustruojantį situacijos absurdiškumą, europarlamentarė paminėjo Vokietiją: „Nustebau, kad iki šiol Vokietijoje tebeveikia „Rusijos namai“ Berlyne su šimtais šnipų, iš kur koordinuojami veiksmai prieš ES – penktaisiais atviro karo metais.“
Ji pabrėžė, kad ES šalys privalo duoti tokį atsaką, kad „Rusijai skaudėtų“, nes Maskva eina ten, kur jaučia silpnybę, ir testuoja ribas.
Smūgis botų tinklams: siūlymas drausti anonimines paskyras
Stiprus mūšis verda ir informacinėje erdvėje. Europos Parlamente vis garsiau keliamas klausimas dėl anoniminių paskyrų uždraudimo arba ribojimo socialiniuose tinkluose.
„Anoniminės paskyros yra vienas pagrindinių Rusijos instrumentų platinti reikalingas žinias ir parodyti žmonėms, kad tūkstančiai ar milijonai neva remia tam tikrą nuostatą. Žmogus sutrinka: jeigu tūkstantis paskyrų paremia teiginį, kad nereikia remti Ukrainos, jis mano, kad taip galvoja dauguma, ir yra linkęs eiti paskui daugumą“, – aiškino R. Juknevičienė.
Nors ši iniciatyva kelia aštrių debatų dėl žodžio laisvės bei satyros ribojimo, parlamentarai sutaria: manipuliacijoms melagingomis paskyromis turi būti užkirstas kelias.
Ignalinos AE: išsaugotas 678 mln. eurų finansavimas ir apsauga nuo dronų
Tuo tarpu europarlamentaras Virginijus Sinkevičius pristatė Lietuvos strateginiam saugumui itin svarbius pasiekimus dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo finansavimo.
„Svarbiausias rezultatas – pavyko išsaugoti visą numatytą ir Lietuvos prašytą 678 mln. eurų finansavimą ateinančiai finansinei perspektyvai. Taip pat pavyko išbraukti Europos Komisijos siūlytą mechaninį darbuotojų skaičiaus sumažinimą trečdaliu. Pirmiausia turi būti užtikrintas saugumas ir procedūros“, – sakė V. Sinkevičius.
Jis akcentavo, kad IAE uždarymas yra ne tik Lietuvos, bet ir visos ES įsipareigojimas. Atsižvelgiant į naujas hibridines grėsmes, į raportą įtrauktas reikalavimas užtikrinti objekto apsaugą nuo bepiločių orlaivių (dronų) išpuolių.
Istorinė pamoka: kaip kalbėti su visuomene nepasėjant panikos?
Atsakydama į klausimą, kaip valstybės turėtų komunikuoti apie grėsmes, kad piliečiai liktų budrūs, bet nepultų į paniką, R. Juknevičienė prisiminė karčią Lietuvos istoriją.
„Peržvelgusi 1939–1940 m. „Lietuvos aido“ numerius, radau tik vieną pozityvią žinutę apie gyvenimą Sovietų Sąjungoje. Visuomenė nieko nežinojo apie grėsmes iš Rytų, bet toks „negąsdinimas“ nepadėjo – žmonės patyrė didžiulį šoką ir netektis. Šiandien turime išmokti priimti realybę ir ruoštis: kuo mažiau būsime skaldomi iš vidaus ir kuo vieningesni bus politikai, tuo mažesnė tikimybė, kad Rusija mus puls“, – sakė politikė.
Ji priminė, kad Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen dar 2022 m. asmeniškai jai pripažino: „Rasa, juk čia egzistencinis karas mums, Europai.“ Dabar, R. Juknevičienės teigimu, svarbiausia – kad šį suvokimą galutinai perimtų visų ES šalių vadovai Europos Taryboje.
