Europos Parlamento Saugumo ir gynybos pakomitečio nariai Rasa Juknevičienė bei
Atila Ara-Kovacs pirmadienį laišku kreipėsi į Europos Sąjungos vyr. įgaliotinį užsienio
reikalams ir saugumo politikai Džozefą Borelį (Josep Borrell), siūlydami Europos Sąjungai
(ES) stiprinti karinio mobilumo pajėgumus, kurie ypač reikšmingi ES krizių valdymo srityje,
skiriant šiai sričiai tinkamą finansavimą.
EP narė R. Juknevičienė pabrėžia, kad Europą užklupusi koronaviruso pandemija yra
civilinio pobūdžio krizė, tačiau NATO ir nacionaliniai kariniai pajėgumai labai paremia
civilinį atsaką į COVID 19 – ypač naudojantis lėktuvų transportavimo pajėgumais pristatant
medicines priemones. Vietoje to, kai kurios valstybės, kurioms reikėjo skubios pagalbos,
naudojosi su Rusija susijusių kompanijų paslaugomis pristatant medicininę įrangą ir apsaugos
priemones.
„Deja, mano žiniomis, ES ilgamečiame biudžete kariniam mobilumui skirti lėšų
nenumatyta. Politinės valios trūkumas būtų didelė klaida, kadangi tokiu atveju ES neturėtų
svarbaus mechanizmo greitai ir efektyviai reaguoti į iškylančius poreikius didelio masto
civilinės krizės, su kuria Europa susiduria šiuo metu, ir su ateityje galinčiomis kilti krizėmis.
Koronaviruso pandemija parodė, kad karinio mobilumo pajėgumas yra labai reikalingas ir jį
reikia stiprinti“, – pažymi R. Juknevičienė.
Pasak EP narės, karinis mobilumas Europoje prisidėtų prie didesnio lankstumo,
leidžiančio greitai reaguoti tiek užkertant kelią krizėms, tiek atsakant į jas, pademonstruoti
potencialiems geopolitiniams priešininkams ES ir NATO ryžtą, taip pat tai būtų svarbus
instrumentas transportuoti pagalbą civilinių krizių metu.
„ES gali sukurti realią ir reikšmingą pridėtinę vertę ne tik tarpvalstybinio koordinavimo
ir procedūrų supaprastinimo srityje, bet ir pritaikant bei vystant infrastruktūrą“, – teigia
europarlamentarė R. Juknevičienė.
