Strasbūras. Europos Parlamentas (EP) žengė ryžtingą žingsnį brėžiant Europos Sąjungos ateities finansinį žemėlapį. Antradienį patvirtinta oficiali pozicija dėl 2028–2034 m. daugiamečio biudžeto (DFP) ne tik atspindi institucijos ambicijas, bet ir tampa tiesioginiu atsaku į Europos Komisijos pasiūlymą, kurį EP nariai vadina nepakankamu dabartiniams iššūkiams įveikti. Už ambicingą, investicijomis grįstą viziją balsavo 370 EP narių, 201 pasisakė prieš, o 84 susilaikė. Šis balsavimas atveria kelią sudėtingoms deryboms su ES valstybėmis narėmis, kuriose Parlamentas sieks įrodyti, jog „ambicijos be išteklių yra tuščios“. Investicijų įšaldymui – griežtas „ne“ Pagrindinė Parlamento žinia yra aiški: Europos Komisijos 2025 m. liepos mėnesį pateiktas projektas faktiškai reikštų investicijų įšaldymą tuo metu, kai ES susiduria su egzistenciniais saugumo, klimato kaitos ir technologinio atsilikimo iššūkiais. EP nariai siūlo Komisijos projektą didinti 10 proc. Tai nominaliai sudarytų papildomus 175,11 mlrd. eurų (2025 m. kainomis) arba 197,30 mlrd. eurų esamomis kainomis. Galutinė Parlamento siūloma suma siekia įspūdingus 1,78 trln. eurų (2025 m. kainomis), kas sudaro apie 1,27 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Svarbu pažymėti, kad į šį skaičių neįtrauktos „NextGenerationEU“ plano skolos tvarkymo išlaidos (dar 0,11 proc. BNP), kurias Parlamentas reikalauja dengti iš naujų pajamų šaltinių, o ne iš esamų programų sąskaita. Pasirinktinis metodas: grėsmė ES vienybei? Vienas griežčiausių Parlamento pozicijos akcentų – pasipriešinimas lėšų valdymo decentralizavimui. Europarlamentarai atmeta Komisijos propaguojamą „vieno plano kiekvienai valstybei“ modelį ir vadinamąjį „à la carte“ (pasirinktinį) metodą. Parlamento nuomone, toks modelis gali: Susilpninti bendrą ES politiką: Valstybės galėtų rinktis tik joms patogius prioritetus, ignoruodamos bendrąją Sąjungos strategiją. Sumažinti skaidrumą: Decentralizuotas valdymas apsunkintų auditą ir demokratinę priežiūrą. Sukelti vidinę konkurenciją: Paramos gavėjai būtų priversti konkuruoti ne dėl geriausių idėjų, o dėl nacionalinių vyriausybių palankumo. Vietoj to, EP reikalauja išlaikyti tvirtą finansavimą tradicinėms sritims – bendrajai žemės ūkio, žuvininkystės ir sanglaudos politikai, kurios, pranešėjos Carlos Tavares žodžiais, „nėra praeities reliktai, o Europos solidarumo pagrindas“. Prioritetų krepšelis: nuo gynybos iki „Erasmus+“ EP nariai palankiai įvertino Komisijos ketinimus dvigubinti finansavimą konkurencingumui, gynybai bei skaitmeninei pertvarkai, tačiau pabrėžia, kad šis didėjimas neturi vykti kitų gyvybiškai svarbių programų sąskaita. Parlamentas ragina stiprinti: Europos konkurencingumo fondą (EKF): Tai būtų pagrindinis įrankis inovacijoms ir pramonei remti. Mokslinius tyrimus: Programa „Europos horizontas“ išlieka prioritetų viršūnėje. Socialinį mobilumą: „Erasmus+“ ir „AgoraEU“ programos turėtų gauti papildomą impulsą. Saugumą ir sveikatą: ES civilinės saugos mechanizmas ir „ES – sveikatos labui“ akcijos turi būti integruotos į strateginį planavimą. Atskira eilutė skiriama išorės veiksmams. Parlamentas konstatuoja, kad dabartinės sumos yra per mažos plėtrai, paramai Ukrainai ir humanitarinei pagalbai, todėl reikalauja didesnių išteklių ES geopolitiniam svoriui stiprinti. Pajamų paieška: nauji mokesčiai kaip išeitis Kad ambicingas biudžetas netaptų nepakeliama našta nacionaliniams iždams, Parlamentas grįžta prie naujų nuosavų išteklių idėjos. Skaičiuojama, kad nauji mokesčių šaltiniai galėtų kasmet sugeneruoti apie 60 mlrd. eurų. Tarp siūlomų alternatyvų minimi: Skaitmeninių paslaugų mokestis; Nuotolinių lošimų mokestis; Pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM) išplėtimas; Kripto turto kapitalo pelno mokestis. Šios lėšos pirmiausia būtų skirtos Ekonomikos gaivinimo plano skolai grąžinti, užtikrinant, kad skolos našta negultų ant ateities kartų pečių per mažesnį programų finansavimą. Skaidrumas – pamatinė sąlyga Siekis supaprastinti biudžeto procedūras neturi tapti skaidrumo auka. EP nariai įspėja, kad išplitęs su išlaidomis nesusijęs finansavimas gali tapti kliūtimi efektyviam auditui. Taip pat dar kartą pabrėžta, kad teisinės valstybės principas išlieka ne derybų objektu, o būtina sąlyga gauti bet kokią ES paramą. „Užtikrinsime, kad dėl vyriausybių pažeidimų nenukentėtų galutiniai paramos gavėjai – verslai, ūkininkai ir studentai“, – teigiama EP pozicijoje. Kas toliau? Priimta pozicija yra tik ilgo maratono pradžia. Iki lapkričio mėnesio EP komitetai detalizuos pozicijas dėl kiekvienos konkrečios programos. Galutiniam 2028–2034 m. biudžeto priėmimui reikalingas vienbalsis valstybių narių sutarimas Taryboje ir Europos Parlamento pritarimas. Kaip teigia pranešėjas Siegfried Mureşan, Parlamentas yra pasirengęs konstruktyvioms, bet tvirtoms deryboms, kad būsimasis biudžetas taptų realiu įrankiu, tarnaujančiu ES piliečiams, o ne tik techniniu buhalteriniu dokumentu.
