Lietuvoje degalų vidutinės kainos mažėja vienuoliktą savaitę iš eilės. Nuo liepos vidurio iki šiol benzino vidutinė kaina mūsų šalyje jau sumažėjo 0,16 Eur/l, arba 11 proc., dyzelino – 0,13 Eur/l, arba 9 procentais. Ilgesnių kaip vienuolika savaičių benzino ir dyzelino kainų smukimo laikotarpių per pastarąjį dešimtmetį nebuvo. Po antradienio Irano atakų Izraeliui pasaulyje naftos kaina augo, tačiau pernai spalį panašių sukrėtimų poveikis naftos rinkoms buvo trumpalaikis ir nežymus.
Rugsėjo 30-ąją mūsų šalies degalinėse dyzelinas vidutiniškai kainavo 1,33 Eur/l, benzino vidutinė kaina siekė 1,34 Eur/l.
Per pastarąją savaitę, rugsėjo 30 d., palyginti su rugsėjo 23 d., benzinas atpigo tik 0,04 proc., dyzelinas – 0,03 procento. Tokie maži kainų pokyčiai gali reikšti, kad kainų mažėjimo tendencija artimiausiu metu gali baigtis.
Prieš metus, 2023 m. spalio 2 d., benzino ir dyzelino vidutinės kaina Lietuvoje buvo vienodos – 1,61 Eur/l. Šiuo metu degalai apie 17 proc. pigesni nei pernai.
Lietuvoje taip pat mažėja skirtumas tarp benzino ir dyzelino kainų – šiuo metu, kaip ir praėjusią savaitę, jis sudaro tik 0,01 Eur/l.
Dėl žieminių priedų, dedamų į dyzeliną, lapkričio–kovo mėnesiais dyzelino kaina padidėja apie 0,04 Eur/l be PVM. Ankstesniais metais tai lemdavo benzino ir dyzelino kainų skirtumą. Be to, nuo 2025 m. sausio degalams įsigalios nauji akcizai ir dyzelinui akcizas didės daugiau – tai gali dar labiau paryškinti kainų skirtumą.
Palyginti su kitų ES šalių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina šiuo metu mažesnė 17 proc., dyzelino – 11,6 proc. mažesnė.
Per praėjusią savaitę kitose Europos Sąjungos šalyse vidutinės benzino ir dyzelino kainos vidutiniškai sumažėjo atitinkamai 0,6 proc. ir 0,3 procento.
Benzino vidutinės kainos per praėjusią Baltijos valstybėse, Lenkijoje ir Vokietijoje mažėjo 0,04–4,0 procentais. Lenkijoje benzino vidutinė kaina siekia 1,39 Eur/l, Estijoje ir Latvijoje šios kainos yra atitinkamai 1,57 Eur/l ir 1,45 Eur/l.
Visose lyginamose valstybėse benzinas vidutiniškai kainuoja 12–18 proc. mažiau nei prieš metus, išskyrus Lenkiją, kur vidutinė kaina yra 6 proc. didesnė nei prieš dvylika mėnesių.
Dyzelino vidutinės kainos sumažėjo Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje 0,03–3,3 proc., o Estijoje ir Vokietijoje vidutinės kainos padidėjo atitinkamai 1,1 proc. ir 0,1 procento.
Visose lyginamose valstybėse dyzelinas dabar yra 16–18 proc. pigesnis nei buvo prieš dvylika mėnesių, išskyrus Lenkiją, kur vidutinė kaina didesnė 7 procentais. Lenkijoje šiuo metu dyzelino vidutinė kaina siekia 1,40 Eur/l. Estijoje ir Latvijoje dyzelino kainos yra vienodos –1,44 Eur/l.
Didmeninė benzino kaina per rugsėjo mėnesį sumažėjo 0,05 Eur/l, o dyzelino – 0,04 Eur/l. Primename, kad per rugpjūtį benzino didmeninė kaina Lietuvoje mažėjo 0,07 Eur/l, o dyzelino – 0,04 Eur/l. Per liepą benzino didmeninė kaina Lietuvoje sumažėjo 0,04 Eur/l, o dyzelino – 0,08 Eur/l.
Lietuvos energetikos agentūros analitikai teigia, kad analizuojant degalų mažmeninės kainos struktūros pokyčius, galima padaryti išvadą, kad nuo 2024 m. liepos besitęsiantį degalų kainų mažėjimą mūsų šalyje nulėmė gamintojo maržos sumažėjimas ir naftos kainos mažėjimas.
Pasaulinė naftos rinka yra jautri geopolitiniams įvykiams, ypač Vidurio Rytuose, kurie yra vienas iš svarbiausių naftos gavybos regionų. Jei konfliktas tarp Irano ir Izraelio taps aštresnis, naftos rinkoje galimi sukrėtimai. Bet analitikai primena, kad 2023 m. spalio įvykiai Izraelyje turėjo tik trumpalaikę ir nežymią įtaką naftos kainų augimui.
Po šio antradienio Irano atakų Izraeliui naftos kaina augo. Spalio 2 d., Brent naftos kaina buvo 73,90 USD už barelį, kai rugsėjo 30 d. kainavo 71,77 USD už barelį. Per pastarąsias 10 dienų Brent naftos ateities sandorių kainos pakilo 1–2 doleriais už barelį, arba 1,4–2,8 procento.
Į Lietuvą importuojama nafta negabenama per Persijos įlanką ar Hormūzo sąsiaurį. Mūsų šalis naftą daugiausia importuoja per Klaipėdos naftos terminalą, o šiuo metu pagrindiniai Lietuvos naftos importo šaltiniai yra Norvegija, iš kurios mūsų šalis importuoja didelę dalį naftos, ir JAV pastaraisiais metais tapusios svarbiu naftos tiekėju Europai, įskaitant Lietuvą.
