Kadaise įgyta profesija negarantuoja darbo vietos visam gyvenimui. Tokią šiuolaikinės darbo rinkos taisyklę patvirtina ir naujausi Užimtumo tarnybos statistikos duomenys. Pirmąjį šių metų ketvirtį nusprendė persikvalifikuoti net 1053 jos klientai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Dauguma jų yra baigę universitetus, daugiau nei trečdalis (357) turi koleginį išsilavinimą. Pernai per visus metus tokių žmonių buvo tik trečdaliu daugiau (1617),  o pirmąjį ketvirtį – beveik keturis kartus mažiau (277).

Anksčiau universitetuose ir kolegijose šie klientai buvo įgiję skirtingas, tačiau dažniausiai socialinės krypties specialybes. Kaip rodo Užimtumo tarnybos duomenys, tarp šiuo metu pasirinkusių profesinį mokymą žmonių vyrauja baigusieji verslo vadybą (37), teisę (21), buhalterinę apskaitą (15), ekonomiką (13), verslo administravimą (12),  finansus ir  socialinį darbą (po 11), viešąjį administravimą (8), dizainą, kineziterapiją,  tarptautinį verslą, vadybą ir verslo administravimą (po 6) ir kt.

Specialybes turintys asmenys dabar rinkosi žemiškesnes profesijas – apskaitininko, grafinio dizaino, fotografijos ir video produkcijos kūrimo, kosmetiko, socialinio darbuotojo padėjėjo, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų mokymo programa pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti skubos tvarka.

„Klientai su aukštuoju išsilavinimu iki šiol vangiai priimdavo pasiūlymus įgyti kitą profesiją. Pastaruoju metu  stebime didesnį šių žmonių susidomėjimą persikvalifikavimo galimybėmis. Tai džiuginanti ir kartu neraminanti situacija. – tvirtino Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis. – Tikėtina, ambicijos, siejamos su įgytomis specialybėmis aukštosiose mokyklose, sumažėjo, susidūrus su realybe darbo rinkoje. Įžvelgiame nevienodas profesijos keitimo priežastis – vieni jau nemato karjeros perspektyvų, kiti galbūt nusivylė darbo specifika ir darbo užmokesčiu, treti pasirinko ne tą mokymo kryptį bei, paprasčiau tariant, nepatinka darbas“.

Tarp profesinį mokymą pasirinkusių aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų didžiąją dalį (630)  sudaro 30-49 metų amžiaus asmenys, jaunimo iki 29 metų buvo  226 ir vyresnių nei 50 metų – 197.

Šių metų pirmąjį ketvirtį iš viso profesiniame mokyme pradėjo dalyvauti 3963 Užimtumo tarnybos klientai. Paklausiausios mokymo programos – motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, socialinio darbuotojo padėjėjo, sandėlio operatoriaus, grafinio dizaino, fotografijos ir video produkcijos kūrimo.

Paramos mokymuisi priemones balandį pasirinko beveik 1,3 tūkst. Užimtumo tarnyboje registruotų darbo ieškančių asmenų. Dauguma – 1,2 tūkst. asmenų įgis naujas profesijas, 48 įdarbinti pagal pameistrystės darbo sutartį, 59 pradėjo ugdyti praktinius įgūdžius stažuotėse. Palyginti su praėjusių metų balandžiu, naujų paramos mokymui dalyvių skaičius augo beveik du kartus (78,6 proc.).