Lietuvos darbo rinkoje pasijuto pirmieji pavasario ženklai. Nors termometrai dar nelepina šiluma, vasario mėnesio Užimtumo tarnybos duomenys rodo aiškų sujudimą: šalies įmonės pradėjo aktyvų pasirengimą naujam darbų sezonui. Pagrindiniais rinkos varikliais tapo statybų ir gamybos sektoriai, signalizuojantys apie augantį darbuotojų poreikį.
Statybos sektoriuje – kelininkų bumas
Jei reikėtų įvardinti vasario mėnesio lyderį, tai neabejotinai būtų statybų sektorius. Čia darbuotojų paieška įsibėgėjo sparčiau nei bet kurioje kitoje srityje. Per vieną mėnesį įmonių, auginančių savo komandas, skaičius šoktelėjo ketvirtadaliu, o laisvų darbo vietų pasiūla padidėjo penktadaliu. Iš viso vasarį apie tūkstantį laisvų pozicijų pasiūlė 300 šio sektoriaus darbdavių.
Tačiau tikroji sensacija užfiksuota kelių tiesimo srityje. Kvalifikuotiems kelininkams skirtų skelbimų skaičius vasarį, lyginant su sausiu, išaugo net keturis kartus – paskelbta 200 darbo pasiūlymų. Nors stogdengių, mūrininkų bei ekskavatorininkų poreikis taip pat augo, kelininkų paklausos šuolis buvo pats ryškiausias.
Gamyba išlieka pagrindiniu darbdaviu
Kol statybininkai ruošiasi darbams po atviru dangumi, pramonės gigantai išlaiko stabilias apsukas. Gamybos sektorius vasarį užėmė dominuojančias pozicijas: 700 įmonių paskelbė net 2,5 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai sudaro beveik ketvirtadalį visų šalyje registruotų darbo pasiūlymų. Toks aktyvumas rodo, kad Lietuvos pramonė, nepaisant globalių iššūkių, išlaiko stabilų žmogiškųjų išteklių poreikį.
Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė pažymi, kad ši situacija nuteikia optimistiškai: „Darbo rinka pavasarį pasitinka geresnėje situacijoje nei prieš metus. Matome daugiau dirbančiųjų, o darbdavių aktyvėjimas žada dar daugiau galimybių ieškantiems darbo.“
Atlyginimai kyla, bet darbdaviai tapo atidesni
Ieškančius darbo turėtų džiuginti ir finansinės perspektyvos. Vidutinis siūlomas mėnesio bruto darbo užmokestis vasarį pasiekė 1695 eurus – tai yra 10,6 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Didžiausiais atlyginimais tradiciškai viliojami gydytojai, programinės įrangos kūrėjai bei aukštos kvalifikacijos inžinerijos specialistai.
Visgi, J. Zemblytė atkreipia dėmesį į vieną detalę: bendras darbdavių aktyvumas yra kiek santūresnis nei praėjusių metų vasarį. Laisvų darbo vietų skaičius šalyje susitraukė 3,2 proc. ir siekė 10,6 tūkstančio. Mažesnį įsidarbinusių skaičių vasarį (15,5 tūkst. asmenų) iš dalies lėmė ir trumpesnis kalendorinis mėnuo.
Regionų kontrastai: nuo Neringos iki Anykščių
Bendras Lietuvos užimtumo žemėlapis išlieka margas. Kovo 1 d. duomenimis, šalyje dirbo 1,45 mln. žmonių, o registruotas nedarbas sudarė 9 proc. (0,2 proc. punkto mažiau nei pernai).
Palankiausia situacija išlieka kurortuose ir didmiesčiuose:
Neringoje nedarbas siekia vos 3,8 proc.
Birštone – 6,3 proc.
Šiaulių mieste – 7 proc.
Tuo tarpu didžiausi iššūkiai tebelydi Anykščių (12,6 proc.) bei Ignalinos (12,2 proc.) rajonus. Nepaisant regioninių skirtumų, bendra tendencija išlieka pozityvi – per metus darbo ieškančių asmenų skaičius šalyje sumažėjo beveik 3 tūkstančiais.
