Aplink tik šūviai. Į nugarą, pilvą, dar kur papuola. Seime visą apkabą kolega jau iššaudė, dar vieną saviškiams pasiliko…
Juos abu seniai pažįstu, todėl tikėjausi panašios baigties. Tai – kraštutinumų, savęs pervertinimo ir egoizmo klondaikas. Emocinė pusiausvyra čia – retas svečias. Jei politiko elgesyje pastebi, kad jį yra apėmęs Mesijaus sindromas, kad tik jam vienam Dievas suteikė žemėje atlikti Teisuolio misiją, gero nelauk.
Juk atskirti blogį nuo gėrio labai nesunku. Paprastai pikti žmonės blogus darbus stengiasi pridengti gėrį simbolizuojančiais žodžiais. Tarkime, pasakai, kad prisiimi atsakomybę už visą pasaulį ar miestą, ir šaudai į nugarą net ir savo draugams. Juk tai pateisinama – kažkas juk turi atsakomybę prisiimti. NKVD tai darė tiesiogine to žodžio prasme, nes ji buvo prisiėmusi atsakomybę sukurti geresnį gyvenimą darbininkams ir valstiečiams. Idėja buvo kaip ir gera, bet darbai…