Šiandien inicijavau koalicijos tarybos posėdį dėl degalų kainų. Premjerui Mindaugui Sinkevičiui ir Aurelijui Verygai pasiūliau jau kitą savaitę svarstyti konkretų kainų amortizavimo planą.
Degalų kainų šuolio visiškai kontroliuoti negalime, tačiau valstybė gali ir turi imtis veiksmų, kurie sumažintų kainų augimo poveikį žmonėms ir verslui.
Dalis Demokratų siūlomų priemonių jau yra pateiktos Seime, todėl sprendimus galima priimti greitai:
Trumpuoju laikotarpiu pirmas mūsų siūlomas žingsnis – mažinti akcizą 10 centų už litrą. Įvertinus ir PVM poveikį, galutinė degalų kaina vartotojui turėtų sumažėti maždaug 12 centų už litrą.
Tai būtų greita priemonė, galinti iš karto sumažinti finansinę naštą žmonėms ir verslui. Tačiau vien sumažinti akcizą neužtenka. Turime užtikrinti, kad mokesčio sumažinimą iš tikrųjų pajustų vartotojas.
Todėl yra būtina išsami ir nuolatinė degalų kainų stebėsena.
Turime stebėti ne tik skaičių degalinės švieslentėje, bet visą kainos struktūrą: didmeninių ir mažmeninių kainų santykį, įmonių maržas, tarptautines naftos ir jos produktų kainas.
Šiandien mano paties tikrintose Lietuvoje veikiančiose degalinėse kainų skirtumas siekė net 25 centus už litrą.
Negali susidaryti situacija, kai žaliavų ar didmeninės kainos krinta, o kaina vartotojui toliau kyla arba nemažėja. Jeigu matytume, kad degalų kainos ar įmonių maržos reikšmingai atsiskiria nuo objektyvių rinkos tendencijų ir to negalima paaiškinti kaštais ar kitomis aplinkybėmis, turėtų įsitraukti Konkurencijos taryba. Esant pagrindui, būtų galima svarstyti ir papildomas priemones.
Trečias žingsnis – įstatyme įtvirtinti aiškų mechanizmą, kas vyksta degalų kainai pasiekus kritinę ribą.
Valstybės reakcija neturi kiekvieną kartą priklausyti nuo naujos politinės diskusijos, kai kainos jau būna smarkiai išaugusios. Turime iš anksto sutarti dėl aiškaus algoritmo: kokią kritinę ribą ir kokiomis sąlygomis pasiekus automatiškai mažinamas akcizas, kiek jis mažinamas, kiek laiko lengvata galioja ir kada ji išjungiama.
Toks mechanizmas suteiktų aiškumo ir gyventojams, ir verslui bei sumažintų politizavimo šiuo klausimu. Visi iš anksto žinotų taisykles: kainai pasiekus nustatytą kritinę ribą, įsijungia laikinas akcizo mažinimo mechanizmas, o situacijai stabilizavusis jis išjungiamas.
Ir dar vienas labai svarbus sprendimas – tikslinė pagalba žmonėms, kuriems automobilis ar viešasis transportas yra būtinas norint pasiekti darbo vietą.
Jau yra pateikti Lukas Savickas įstatymų pakeitimo siūlymai, kad būtų:
– darbdavio apmokamos ar kompensuojamos darbuotojo kelionės į darbą išlaidos, kai atstumas viršija 20 kilometrų, būtų laikomos neapmokestinamosiomis pajamomis. Šį sprendimą taip pat galima priimti greitai.
– taikoma 80 proc. viešojo transporto lengvata žmonėms, vykstantiems į darbą ir iš jo, kai darbo vieta nuo faktinės gyvenamosios vietos nutolusi ne mažiau kaip 20 kilometrų.
Gyvenimas regione neturi tapti papildoma finansine našta vien todėl, kad žmogaus darbo vieta yra už 30, 40 ar 50 kilometrų. Tokios priemonės mažintų žmonių išlaidas, skatintų darbuotojų mobilumą ir sudarytų geresnes galimybes regionų gyventojams dirbti toliau nuo namų.
Dabar reikia greitų sprendimų – mažinti akcizą ir amortizuoti kainų šuolį. Kartu reikia nuolatinės kainų stebėsenos, kad mokesčių mažinimo naudą iš tiesų pajustų vartotojas. O ilgesniam laikotarpiui turime įstatyme įtvirtinti aiškų mechanizmą, kuris visiems atsakytų į klausimą: kada valstybė įsikiša, kokių veiksmų imasi ir kada šios priemonės baigia galioti
