Jei dar nepriklausote knygų, stalo žaidimų, rašymo ar kitam socialiniam klubui, tai galbūt girdėjote, kad viename jų dalyvauja jūsų draugai arba pažįstami. Po pandemijos lietuvius burtis į klubus skatina keletas priežasčių. Viena jų – jei esate socialinio klubo narys, tikimybė, kad patirsite vienatvės jausmą – labai maža.
Socialinius klubus mėgo dar Sokratas, vis suburdavęs bendraminčius diskutuoti visuomenei svarbiais klausimais. Šiandien socialiniuose tinkluose, darbovietėse ar mokslo įstaigose galite išgirsti apie naujai besikuriančius klubus. Lyderystės ir vadovavimo konsultantė įmonėje „TMD Partners“ bei organizacijų psichologė Laura Kozlovaitė sako, kad lietuvius aktyviau dalyvauti klubų veiklose galėjo paskatinti pandemija.
„Socialiniai klubai šiuo metu išties išgyvena aukso amžių, nes leidžia mums susigrąžinti ryšius, kurių buvome netekę. Pastebiu, kad po beveik trejų metų pandemijos ir neapibrėžtumo, ypač suaktyvėjo žmonių socialinis poreikis kurti ryšį su kitais. Užsidarę savo aplinkoje ir praradę galimybę gyvai bendrauti bei užmegzti kontaktą, daugybė žmonių pasijuto vieniši, o tai skatina ieškoti būdų, kaip šį jausmą pakeisti“, – kalba organizacijų psichologė.
Be to, jei XIX a. ir XX a. į klubus vesdavo troškimas plėsti akiratį ir įgyti naujų žinių, tai dabar, anot L. Kozlovaitės, klubų tradicija atgyja, nes ieškome būdų, kaip susidoroti su milžinišku informacijos srautu. Ne vienam dalyvavimas klube yra būdas koncentruotai gauti bei pasidalinti informacija apie iš tiesų rūpimus ir kitų patikrintus dalykus.
„Kuomet buvau atsakinga už vadovavimą žmogiškųjų išteklių komandoms, burdavau organizacijose vidinius klubus, kad darbuotojams, ypač vadovams, tai būtų vieta dalytis patikrintomis žiniomis bei informacija. Tai – svarbus šiuolaikinių klubų tikslas“, – teigia pašnekovė.
Vasarą žygiavo tūkstančiai lietuvių
Nors klubas „X-kilometras“ oficialiai laikomas Panevėžio žygeivių klubu, prie jo siūlomų maršrutų netikėčiausiose Lietuvos vietose jungiasi žygeiviai iš visos Lietuvos. Ypač šių metų vasarą, kai entuziastai galėjo burtis į nemokamus žygius „Gaudom vėją“ ir tyrinėti Šimonių, Kriklinių, Paliūniškio, Upytės bei kitus šalies miestelius ir jų apylinkes. Į šiuos žygius vidutiniškai susirenka apie 1000 entuziastų. Klubo prezidentas Egidijus Štankelis sako, kad žmonės nepraleidžia progos visi kartu susirinkti į bendrą žygio startą. Jauniausiam klubo dalyviui – dveji, jis atrieda vežimėlyje. Vyriausiam, iš Kauno atvykstančiam senjorui Adomui, 75-eri.
„Kai vėl galime be suvaržymų žygiuoti, į žygius grįžtame ne kompanijomis, o krūvomis. Per pandemiją žygiuodavome po vieną, o tai žygeiviams visai neįprasta. Visiems mums labai trūko bendruomeniškumo jausmo“, – sako E. Štankelis.
Šiandien žygeivių klubų pasirinkimas Lietuvoje nemenkas, kas pritraukia tiek daug susidomėjusiųjų būtent į Panevėžio žygeivių klubą? Anot E. Štankelio, klubo komanda į žygių organizavimą stengiasi įdėti ne 100 proc., o 120 proc. pastangų. Rūpinamasi ne tik žygių maršrutais, bet ir klubo komunikacija. Įsitraukus į organizacinius darbus, nepamirštama svarbiausio – su kiekvienu žygeiviu pabendrauti akis į akį ir taip kurti atmosferą, kurioje norisi žygiuoti.
Klubas padeda kurti verslą
Vienas giliausių klubų tradicijų puoselėja universitetai. Jau viduramžiais Bolonijos ir Paryžiaus universitetuose vykdavo studentų susibūrimai, tuomet vadinti draugijomis. Organizuoti pirmuosius klubus skatindavo profesiniai pomėgiai, noras tobulėti, taip pat filantropinės priežastys.
Laikmetis studentų klubus verčia tobulėti, pasiūlyti veiklų, kurios jauniems žmonėms neprieinamas niekur kitur, o ir dalyvavimo klube forma keičiasi. Pavyzdžiui, skaitmeniniu verslu besidominčius Lietuvos studentus vienija klubas ISM Digital LAB, kurio nariai susitinka renginių metu. Klubo tikslas – padėti vystyti skaitmeninio verslo idėjas.
„Šiuo metu įrengiame fizines klubo patalpas – laboratoriją. Nariai galės naudotis programine įranga ir kurti savo produktų ar paslaugų prototipus. Tikslas – paskatinti studentus eksperimentuoti su verslo idėjomis. Palyginimui, per tą patį laiką klube studentai gali patikrinti tris verslo idėjas, o vieni patys patikrintų tik vieną“, – palygina klubo įkūrėjas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Skaitmeninių inovacijų laboratorijos vadovas Gediminas Buivydas.
Šiame klube dalyvaujanti Radvilė Antanavičiūtė kuria mokymosi platformą „Studdle“, kurią išbandyti gali egzaminams besiruošiantys studentai. Anot Radvilės, be nuolatinio komandos darbo startuolis nebūtų išvydęs dienos šviesos, tačiau apie 20 proc. sėkmės ji priskiria ir tam, kad dalyvauja klube.
„Daug naudos atneša individualios mentorystės sesijos su profesionalais. Tai padeda eiti verslo keliu. Gauname profesionalų patarimų, renginių metu susipažįstame su startuolių pasaulio žmonėmis, galinčiais mums padėti vesti startuolį į priekį“, – patirtimi dalijasi Radvilė.
Per kelias savaites – 100 norinčių dalyvauti klube
Praėjusią vasarą vilnietis Simonas Pleikys užsibrėžė tikslą įkurti vandenlenčių klubą. Slidinėjimui neabejingas vaikinas pastebėjo, kad vandenlentė vasarą kuo puikiausiai pakeičia slidinėjimo lentą. S. Pleikys įsteigė vandenlenčių klubą ISM universiteto, kurį pats baigė, studentams. Bendruomenei išsiuntęs kvietimus, per pirmąsias savaites sulaukė apie 100 norinčiųjų prisijungti.
Du kartus per savaitę vandenlenčių entuziastai susitinka už Vilniaus esančiuose parkuose. Praėjusią vasarą dalyvavo dvejose plaukimo stovyklose, o rugsėjį Zarasuose planuoja trečiąją. Pastebėjęs toliau augantį susidomėjimą plaukimu, S. Pleikys ėmėsi organizuoti ir asmenines treniruotes klubo nariams.
„Vandenlenčių sportas „užkabina“, nes labai greitai tobulėji. Žmogus atvažiuoja nė karto nestovėjęs ant lentos, o po pirmos treniruotės jau ne tik kad ant jos išsilaiko, bet ir pabando sklęsti vandeniu. Dauguma klubo narių yra naujokai, šiuo sportu susižavėję būtent klube“, – pasakoja S. Pleikys.
ISM vandenlenčių klubas veikia lyg socialinis burbulas, kuris nuolat plečiasi. Nariai sukūrė uždarą „Facebook“ grupę, kurioje dalijasi informacija apie planuojamus susitikimus, renginius, skelbia plaukimo kainas. S. Pleikys sako, kad ne tik sportas, bet ir bendruomenė pritraukia dalyvauti veiklose. Anot jo, klubas netgi šiek tiek panašus į alumnų organizaciją, mat susirenka nemažai studijas baigusių žmonių ir jų draugų.
„Klube susitinku savo buvusius kurso draugus, išgirstu, kaip jiems sekasi. Turime daug bendrų temų apie darbus ir tolimesnius mokslus. Bendrauti su žmonėmis, gyvenime einančiais panašiu keliu kaip ir tu, yra didelė pridėtinė studentų klubų vertė“, – įsitikinęs Simonas.
Žiemą vandens telkiniai užšąla, bet klubo veikla tęsiasi. Tiesa, klubo nariai tuomet keliasi ant slidinėjimo lentų ir dairosi sniego trasų. Slidinėjimo klubas dar tik pradeda veiklą, tačiau Simonas tiki, kad ir jis prigis. Juk svarbiausia klube – vieninga bendruomenė. O ši jau dabar planuoja, ant kurių Lietuvos ar užsienio kalnų skries žiemos savaitgaliai.
