Atnaujintame Lietuvos diasporos politikos įgyvendinimo plane – didesnis savivaldybių vaidmuo ir nacionalinis saugumas

Kovo 18 d. Vyriausybė pritarė Lietuvos diasporos politikos strateginių gairių „Globali Lietuva“ įgyvendinimo veiksmų planui 2026–2028 metams. Šis dokumentas užtikrina nuoseklų ir veiksmingą valstybės institucijų bendradarbiavimą įgyvendinant šalies diasporos politiką.

Numatoma, kad artimiausius trejus metus planą įgyvendins 96 valstybės ir savivaldos institucijos bei įstaigos. Itin reikšmingas pokytis fiksuojamas savivaldos lygmeniu: į diasporos politikos įgyvendinimą nuo 2025 m. yra įsitraukusios visos 60 Lietuvos savivaldybių, jos 2026 m. planuoja įgyvendinti 53 priemones, skirtas ryšiams su kraštiečiais užsienyje stiprinti ir jų grįžimui į Lietuvos regionus skatinti.

„Platus institucijų įsitraukimas rodo nuoseklų valstybės dėmesį ir stiprėjančią partnerystę su diaspora. Siekiame, kad kiekvienas užsienyje gyvenantis tautietis jaustų ryšį su Lietuva ir matytų konkrečias galimybes įsitraukti į Lietuvos gyvenimą ar sugrįžti“, – Vyriausybės pasitarime pažymėjo užsienio reikalų viceministras Vidmantas Verbickas.

Iš viso 2026–2028 m. numatyta įgyvendinti 240 skirtingų priemonių švietimo, kultūros, sporto, ekonominio ir mokslinio bendradarbiavimo, turizmo skatinimo, nacionalinio saugumo bei kitose srityse. Nors didžioji dalis veiklų yra tęstinės, dokumente įtvirtinta 19 naujų iniciatyvų. Tarp naujų krypčių – ypatingas dėmesys diasporos organizacijų lyderių kvalifikacijos kėlimui nacionalinio saugumo srityje, pilietinio pasipriešinimo stiprinimui bei naujų Lietuvos šaulių sąjungos padalinių užsienyje steigimui. Taip pat numatyta kurti diasporos mokslininkų tinklą, skaitmeninti diasporos dokumentinį paveldą, plėsti mentorystės programas bei pažintines stažuotes Lietuvoje.

Veiksmų planas yra rengiamas trejiems metams, kasmet atnaujinamas ir bus patvirtintas užsienio reikalų ministro įsakymu.